Algis Augustaitis – rašytojas, tapytojas, verslininkas, buvęs sportininkas, žymus šachmatų treneris.
Grįžęs iš Sibiro tremties, įgijo inžinieriaus specialybę Kauno politechnikos institute,o pirmieji nedrąsūs kaip tapytojo pasirodymai buvo kartu su Kėdainių tautodailininkų draugija. Pats autorius save vadina laisvu tapytoju, savo talentą išugdžiusiu „laisvosios gamtos akademijoje“. Pašaukimas ir darbštumas subrandino A. Augustaičio kūrybą iki profesionalaus lygio – jis nuolat dalyvauja pleneruose, surengė autorines parodas Kaune, Kėdainiuose, Šiauliuose, Ignalinoje, Klaipėdoje, Vilniuje. Ši tapytojo paroda – jau antroji „Laiptų galerijoje“.
Menininko paveiksluose – vaikystės pievos, gimtojo kaimo vaizdai, kaimo bažnytėlių smailės. Save jis pristato taip: „Esu zanavykas, inžinierius, šachmatų treneris, tautodailininkas. Tapyba noriu papildyti realų gyvenimą, esu tarpininkas tarp didžiojo ir liaudies meno, o kuriant man svarbiausia dvasia…“

Parodos atidaryme Algis Augustaitis pristatys autobiografinę knygą „Kitur yra manyje“, kurioje aprašoma autoriaus giminės kelionė per „dykumą“ – per gyvenimą, mintys apie dvasinį žmogaus pasaulį, apie sielos ramybę, mokėjimą gyventi ir išgyventi.

Pavyzdinių autoriaus darbų galite rasti šiame puslapyje.

Paroda veiks iki birželio 13 dienos.

Maloniai kviečiame!

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 20 06 43.

Bilieto kaina – 2 Lt.

Maloniai kviečiame!

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 20 06 43.

Paroda veiks iki birželio 3 dienos.

Maloniai kviečiame!

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 20 06 43.

Gera muzika, gilios ir prasmingos eilės, bei taurė vyno žvakių šviesoje padės sukurti romantišką ilgai lauktos vasaros nakties nuotaiką.

Instrumentinis trio „Claviola“- Jurgis Juozapaitis (altas), Vytautas Giedraitis (klarnetas) ir Ugnė Antanavičiūtė (fortepijonas)- kūrybinę veiklą pradėjo 2007 m., besimokydami Muzikos ir Teatro Akademijoje. Ansamblio nariai yra daugelio tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatai, dalyvauja įvairiuose festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje, tobulinosi Paul Dukas ir Nacionalinėje Paryžiaus muzikos ir šokio konservatorijose, Kopenhagos karališkojoje akademijoje, Štutgarto muzikos akademijoje bei Karališkajame Šiaurės Muzikos Koledže.
2012 m. trio „Claviola“ nariams paskirta Kultūros ministerijos įsteigta “Jaunojo muzikos atlikėjo” premija.

Andrius Bialobžeskis (g. 1967 m.) baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, nuo 1997 m. – Jaunimo teatro aktorius, čia sukūrė daug įsimintinų vaidmenų (Prozorovas A. Čechovo „Trys seserys“, hercogas Bakingemas V. Šekspyro „Ričardas III“, Helikonas A. Kamiu „Kaligula“, Arnas Rimvydas P. Vaičiūno „Patriotai“, tėvas Moljero „Mizantropai“ ir kt. ), žiūrovams aktorius taip pat pažįstamas iš serialų („Amžini jausmai“, „Širdys paklydėlės“, „Svetimi“), o už pagrindinį vaidmenį TV seriale „Pamiršk mane“ A. Bialobžeskis nominuotas Lietuvos kino ir televizinio kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė 2013“ geriausio aktoriaus kategorijoje.

Bilietų kaina 15 Lt ir 10 Lt (senjorams, studentams).

Maloniai kviečiame!

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 20 06 43.

Povilas Gaidys, baigęs režisūrą A. Lunačiarskio teatro meno institute Maskvoje, 1963 m. Marijampolės dramos teatre pastatė V. Višnevskio „Optimistinę tragediją” ir tais pačiais metais tapo Klaipėdos dramos teatro režisieriumi, kur dirba iki šiol.

Per penkiasdešimt metų sukurta per 80 spektaklių (įsimintiniausi – V. Majakovskio „Pirtis“, K. Sajos „Abstinentas“, M. Gorkio „Dugne“, B. Brechto „Motušė Kuraž“, J. Grušo „Herkus Mantas“, J. Marcinkevičiaus dramos…), 20 vaidmenų kine (R. Vabalo, M. Giedrio, A. Žebriūno, A. Puipos ir kt. režisierių juostos), Klaipėdos universitete paruoštos 3 aktorių laidos.

2002 m. P. Gaidys apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kryžiumi, 2005 m. pelnė Klaipėdos miesto kultūros magistro titulą.
Darbo teatre jubiliejų režisierius pažymėjo amerikiečių dramaturgų Walterio ir Peterio Marksų pjese „Viskuo kaltas teatras“, kurios premjera įvyko Klaipėdoje balandžio 27 d.

Elena Gaigalaitė savo aktorinę veiklą pradėjo kaip ir Povilas Gaidys – Marijampolės dramos teatre ir nuo 1963 m. dirba Klaipėdos dramos teatre. Čia sukūrė per 120 vaidmenų, kurių ryškiausi – Motušė Kuraž (B. Brechto „Motšė Kuraž“), Vasa (M. Gorkio „Vasa Železnova“), Misis Vair (T. Viljamso „Senasis kvartalas“), Marta Rul (Heinricho fon Kleisto „Sukultas ąsotis“), Sesilė Robson (R. Harvudo „Kvartetas“)… Aktorė vaidino M. Giedrio, A. Aramino, A. Puipos, G. Beinoriūtės ir kitų režisierių filmuose.

Garsiuosius Mindaugo ir Mažvydo vaidmenis J. Marcinkevičiaus dramose atlikęs Klaipėdos dramos teatro aktorius Vytautas Paukštė karjerą pradėjo taip pat Marijampolėje. Nuo tada sukūrė daugiau nei 90 vaidmenų teatre ir 50 kine. Aktorius apdovanotas Vyriausybės meno premija, Nacionaline kultūros ir meno premija, „Auksiniu scenos kryžiumi“, 2008 m. pelnė Klaipėdos miesto garbės piliečio vardą.

Bilieto kaina: 5 Lt

Maloniai kviečiame!

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 20 06 43.

Linas Julijonas Jankus – tapytojas, profesorius, Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Dailės katedros vedėjas, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos narys, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos skyriaus pirmininkas.

Linas J. Jankus (g. 1946 m. Priekulėje, Klaipėdos rajone) – net ketvirtos kartos inteligentas: tėvas, itin charizmatiška asmenybė, buvo baigęs kariūnų mokyklą, vėliau Šiaulių mokytojų seminariją, dirbo mokytoju. Mama- kilusi iš inteligentiškos šeimos, baigė medicinos studijas. Piešti Linas J. Jankus pradėjo dar vaikystėje, tik pirmieji bandymai buvo kitokie: sena vokietė mokė lankstinių ir karpinių, o iš tėvo atvežtų filmukų gimė pirmieji laivų piešiniai. Neišdildomus įspūdžius būsimam menininkui paliko ir šeimos namuose besilankantys dailininkai -Jonas Surkevičius, Jonas Jankus, Antanas Žmuidzinavičius. 1964 m. jis įstojo į Dailės institutą, jo mokytojais buvo dailininkai Jonas Švažas ir Algirdas Petrulis. Po studijų Linas J. Jankus liko gyventi Vilniuje, aktyviai kūrė, pradėjo rengti personalines parodas, daug dėmesio skyrė pedagoginiam darbui – dirbo Vilniaus universitete, Gedimino techniko universitete. Tačiau laikui bėgant aktyvus sostinės gyvenimas autoriui pabodo, ir 1999 m. jis su šeima grįžo į pamarį ir apsigyveno Pjaulų šimtamečiame mokyklos pastate, kur kažkada mokytojavo dailininko tėvas.

Tapytojo ir didelio savo krašto patrioto darbuose dominuoja gimti kraštovaizdžiai. Linas Julijonas Jankus teigia: “Matyt, gyvenimo vieta ir vaikystėje patirti įspūdžiai giliai įsirėžia į žmogaus sąmonę. Nuo savo tėvo Stasio Jankaus pečių aš išvydau Drevernos prieplauką, pilną burinių valčių, Rusnę, Mingę, Kintus, Juodkratę ir Rambyną. Visa tai tapo mano sukūrimo objektu”.

Linas Julijonas Jankus sukūrė daugiau nei 1200 tapybos darbų, kurie eksponuojami Lietuvos ir Rusijos muziejuose, jų yra privačiose kolekcijose Lietuvoje, JAV, Izraelyje, Vokietijoje, Danijoje, Islandijoje, Prancūzijoje ir kitose pasaulio šalyse.

Šią parodą „Dingęs pamarys“ autorius skiria savo draugo, dailininko Eduardo Juchnevičiaus, atminimui.

Paroda veiks iki gegužės 23 dienos.

Maloniai kviečiame!

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 20 06 43.

Paroda veiks iki gegužės 21 dienos.
Maloniai kviečiame!

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 20 06 43.

Aleksandra Jacovskytė (g. 1945 m.) baigė scenografiją Vilniaus dailės institute (dabar – Dailės akademija), dirbo Paminklų restauravimo valdyboje, Lietuvos televizijoje, nuo 1994 m. dirba Vilniaus Gaono žydų muziejuje. Menininkė piešia, iliustruoja knygas, fotografuoja, kuria kostiumus ir scenografiją teatrui, kinui ir televizijai; sukūrė kostiumų spektakliams Lietuvos ir užsienio teatruose. Nuo 1973 m. dalyvauja parodose Lietuvoje, Lenkijoje, Rusijoje, Vokietijoje, o nuo 1992 m. rengia personalines parodas.

2009 m. už kostiumus V. Jevsejevo spektakliui „Visada tavo. Ana Frank“ apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi.

Fotografuoti A. Jacovskytė pradėjo dar 10-ies metų, o nuo studijų laikų fotografuoja draugus ir pažįstamus įvairiuose interjeruose ir Vilniaus senamiestyje, kuriame galima įžvelgti jau pamirštų architektūros fragmentų iš tų laikų, kai Gedimino prospektas buvo vadinamas Lenino prospektu. 1963-1993 metais sukurtuose darbuose galima pamatyti daugybę žymių Lietuvos menininkų – autorės bičiulių: Rimtautą Gibavičių, Vytautą Kalinauską, Ričardą Vaitiekūną, Audrių Puipą, Mečislovą Bulaką, Antaną Mončį, Arvydą Šaltenį, Algimantą Švėgždą ir kitus.

Bėgant laikui šios fotografijos tapo tikru kultūros aukso fondu – daugelio fotografuotojų žmonių jau neliko, o Vilniaus senamiesčio architektūros detalės jau išnykusios ar neatpažįstamai pasikeitusios.

Labai vertinga, kad kiekviena fotografija, joje užfiksuoti žmonės ir sustabdytos bendravimo akimirkos yra detaliai aprašytos, viskas konkretu ir užfiksuota: veidai, faktai, datos. Įdomu ir tai, kad A. Jacovskytės fotografijos atliktos pačios autorės nuo pradžios iki pabaigos; visas procesas – nuo juostos ryškinimo iki nuotraukos atspaudimo. Menininkės nedomina ir šiuolaikinės technologijos – iki šiol ji fotografuoja juostiniu fotoaparatu ir nespalvotai.

Žinoma grafikė, kostiumų kūrėja juokauja, kad į pasaulį kitaip ir nebežiūri – tik pro objektyvą: „Aš viską matau pro objektyvą. Kai pamačiau vieną italų neorealistinį Vitorijos de Sikos filmą, jis mane sužavėjo. Filme nebuvo ištarta nė vieno žodžio. Pirmą kartą suvokiau, kad kūrinys gali būti įtaigus net ir be žodžių ar spalvų“, sako fotografijų autorė.

Paroda veiks iki gegužės 7 dienos.

Maloniai kviečiame!

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 20 06 43.

Paroda veiks iki balandžio 27 dienos.

Maloniai kviečiame!

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 20 06 43.

„Laiptų galerija“ kasmet rengiamame festivalyje „Literatūrinis žiemkelis“ 2012 metais pakvietė 8 – 12 klasių moksleivius paminėti vieno iškiliausių lietuvių poeto Maironio 150-metį ir literatūriniu žodžiu pranešti apie savo jausmą Tėvynei. Esė konkurse „Jau niekas tavęs taip giliai nemylės…“ dalyvavo daugiau nei 50 moksleivių iš Šiaulių miesto ir regiono – Kuršėnų, Žagarės, Radviliškio, Joniškio, Vaiguvos, iš kurių buvo atrinkta 15 geriausių darbų, kurie 2013 m. kovą ir sugulė į knygelę „Jau niekas tavęs taip giliai nemylės…“.

Skaitant moksleivių esė, kyla klausimas, ar 150 metų negrąžinamai pakeitė tėvų namų, pasididžiavimo ir Tėvynės garbės sampratą? Džiugu, kad Šiaulių krašto jauni žmonės su meile ir pagarba rašo apie savo gimtinę – miestą, miestelį ar kaimą, keliauja per Lietuvą, gidu pasirinkę Maironį…

Knygelę subtiliai papildo 14-os Šiaulių dailės mokyklos moksleivių sukurti grafikos darbai (mokytoja Gitana Kaltanienė). Leidinio „Jau niekas tavęs taip giliai nemylės…“ redaktoriai – Šiaulių miesto gimnazijų lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai – Vytautas Šalavėjus, Vida Marcišauskaitė, Rimvydas Sruogis, leidėjas – Šiaulių miesto kultūros centras „Laiptų galerija“.

Renginyje dalyvaus esė autoriai, jų mokytojai, redaktoriai, dailės mokyklos moksleiviai, sukūrę leidiniui grafikos darbus; Ričardo Mikutavičiaus ir Justino Marcinkevičiaus tekstus apie Tėvynę skaitys Šiaulių dramos teatro aktorė Monika Šaltytė.

Maloniai kviečiame!

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 20 06 43.

Renginio tikslas – skleisti tradicinį lietuvių liaudies muzikinį, choreografinį ir pasakojamąjį folklorą, supažindinti Šiaulių miesto gyventojus su skirtingų Lietuvos regionų tarmėmis, dainomis, šokiais, instrumentine muzika, tautiniais kostiumais, muzikos instrumentais, formuoti teisingą sampratą apie tradicinį lietuvių liaudies folklorą.

Šventę šiauliečiams dovanos virš 100 folkloro atlikėjų iš įvairių Lietuvos regionų: Aukštaitijos, Žemaitijos, Suvalkijos, Dzūkijos, Mažosios Lietuvos. Šiais metais šventėje dalyvaus folkloro ansambliai: „Raskila“ iš Birštono, „Alka“ iš Klaipėdos, „Diemedis“ iš Kalvarijos, „Alksna“ iš Mažeikių, „Pulkelis“ iš Panevėžio, „Salduvė“ iš Šiaulių.

Šios folkloro šventės tema – tarmės.

Tad visus, visus, kas norit trankių šokių pažiūrėt, linksmų muzikėlių, skambių dainelių ir tarmiškų žodelių paklausyt, bočių ir prabočių kalbą išmanyt, kviečiame į 10-ąją folkloro šventę „Atvažiuoja žolynai“.

Renginys nemokamas!

Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansamblis „ALKA“
Vadovai Dalia Kiseliūnaitė ir Jonas Petrauskas

Ansamblis įkurtas 1980 m. Jo repertuare – autentiškos Mažosios Lietuvos bei Žemaitijos regionų dainos, šokiai, žaidimai, rateliai, instrumentinė muzika.

„Alka“ reprezentuoja Klaipėdos kraštą įvairiuose tarptautiniuose ir Lietuvos folkloro festivaliuose, Lietuvos dainų šventėse.

Šiauliuose folkloro ansamblis „Alka“ pristatys dalį iš spektaklio „Jau saulelė“ (pagal K. Donelaitį). Tai ištrauka iš antrosios dalies „Vasaros darbai“, papildyta darbo ir vaišių dainomis iš kitų programų. Žiūrovai girdės K. Donelaičio „Metų“ ištraukas apie vasaros darbus, Mažosios Lietuvos šienapjūtės ir rugiapjūtės papročius: vainiko įteikimą su oracijomis, laistynes ir talkininkų vakaronę su dainomis ir šokiais.

Atlikėjai dėvi moksliškai rekonstruotus Mažosios Lietuvos kostiumus, groja instrumentais, kuriuos mini K. Donelaitis: cimbolais, smuikais, mediniais pučiamaisiais ir būgnu.

Kalvarijos folkloro ansamblis „DIEMEDIS“
Vadovė Žydruolė Mankauskaitė-Zenevičienė

„Diemedis“ susibūrė 1997 m. Ansamblio repertuarą sudaro: senosios sūduvių dainos, šokiai bei instrumentinė muzika. Muzikantai griežia tradiciniais liaudiškais instrumentais.

Kolektyvas koncertavo: Italijoje, Prancūzijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Lenkijoje (laimėjo pagrindinį bei rėmėjų simpatijų prizus), dalyvavo tarptautiniuose folkloro festivaliuose Lietuvoje: „Tai žiba žiburužiai“ Marijampolėje, „Baltica“ Vilniuje, „Tek saulužė ant maračių“ Nidoje, festivalyje Suvalkuose, „Ant vandens“ Jurbarke, „Subatos vakarėly“ Marcinkonyse, „Etninių regionių brydė“ Visagine, Lietuvių dainų šventėse bei Sūduvos regiono įvairiose šventėse. Ne kartą pasirodė Lietuvos TV laidose. Paruošė ne vieną teminę programą, bei įvairius muzikinius spektaklius.

„Diemedis“ išleido tris kompaktines plokšteles.

Už tradicinės muzikinė kultūros puoselėjimą ir menišką jos pristatymą ansambliui buvo įteikta 2005 m. Marijampolės apskrities kultūros nominacija ir Angelo statulėlė.

„Visi sueinam, patrypiam, pagiedam ir tep dūšioj ramu, tep smagu… Susigyveni su ta daina, kap su savo šeima…“, – pasakojo vadovė.

Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centro folkloro ansamblis „ALKSNA“
Vadovė Dainora Petrikienė

„Alksnos“ ansamblis gyvuoja nuo 1986 m. Kolektyvas daugiausia dėmesio skiria žemaičių krašto folklorui ir tautosakai. „Alksna“ dalyvauja miesto, rajono šventėse ir renginiuose, folkloro festivaliuose Lietuvoje, Pasaulio lietuvių dainų šventėse, koncertavo Suomijoje, Čekijoje, Didžiojoje Britanijoje. „Alksna“ išleido kompaktinę plokštelę „Onkstei ryta keldama“, leidinį su kompaktine plokštele „Nedieliuos rytieli”, kurioje įrašytos Mažeikių krašto liaudiškos dainos, pasakojimai ir rateliai.

Panevėžio folkloro ansamblis „PULKELIS“
Vadovai Lina Bartašienė ir Albertas Bartašius

Mūsų kolektyvas „gimė” 2000-ųjų vasarą, tuomet, bevakarojant artimų draugų būrelyje, buvo vieningai pritarta idėjai burtis į folkloro ansamblį. Prieš tai dalyvavę skirtingų kolektyvų veikloje, nusprendėme sukurti savą – bendrasielių pulkelį: šokti lietuvių liaudies šokius ir dainuoti liaudiškas dainas. Ilgai ieškojome vietos repeticijoms, vadovo – reikėjo žmogaus, kuris ne tik pats mokėtų, bet ir kitus galėtų pamokyti folkloro dainų ir šokių. Mūsų pirmąja vadove tapo Lina Ramanauskaitė. Repeticija po repeticijos – ir gimė ansamblio pavadinimas – „Pulkelis“.

Mūsų ansamblis originalus tuo, kad dalyviai repetuoja ir šventes švenčia šeimomis. Kūdikėliai, dar būdami įsčiose „lanko“ repeticijas, o ropinėti ir vaikščioti išmoksta, girdėdami protėvių melodijų skambesį. Toks gyvenimo būdas atitinka ansamblio tikslus: puoselėti lietuvių liaudies tradicijas ir papročius bei perduoti juos naujajai kartai.

„Pulkelis“ dalyvauja įvairiuose renginiuose Lietuvoje ir užsienyje.

Birštono kultūros centro folkloro ansamblis „RASKILA“
Vadovai Roma Ruočkienė ir Algirdas Seniūnas

Kaitrios saulės ir vieškelio dulkių iškankinta žolelė atsigauna tada, kai jos lapai apsipila rasos karoliais. Rūpesčio voratinklių išvargintą žmogaus sielą prikelia tylūs melodijos akordai.

Tokiu gražiu tikslu – liaudies daina, šokiu, instrumentine muzika, žaidimais, pasakojimais gaivinti savo ir aplinkinių širdis – 1989 metų rugsėjį Birštone įkurtas folkloro ansamblis, vėliau pavadintas skambiu ir prasmingu „Raskilos“ vardu. „Raskilos“ dalyviai – ne tik Birštone užaugę ar gyvenantys žmonės. Todėl ir ansamblio repertuaras – įvairių Lietuvos etnografinių regionų, skirtingų laikotarpių muzika. Tačiau pagrindinė repertuaro dalis, kaip ir dera paribio dzūkams, yra pietų Lietuvos folkloro lobiai.

„Raskila“ dalyvavo daugelyje garsių renginių: Pasaulio lietuvių dainų šventėse, festivaliuose „Skamba skamba kankliai“, „Dzūkų godos“, „Plaukia sau laivelis“, „Atvažiuoja žolynai“, tarptautiniuose folkloro festivaliuose „Baltika“, „Europiada“, koncertavo Vokietijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Latvijoje, tapo respublikinio konkurso „Duokim garo!“ finalininkais ir prizininkais.

Kūrybinės veiklos 15-os metų sukakčiai išleido kompaktinę plokštelę

Šiaulių miesto kultūros centro „Laiptų galerija“ folkloro ansamblis „SALDUVĖ“
Vadovai Violeta Daknienė ir Darius Daknys

Šiaulių miesto rytiniame pakraštyje yra istorinis piliakalnis, Salduvės kalnu vadinamas, todėl neatsitiktinai šio miesto kultūros centro „Laiptų galerija“ folkloro ansamblis pasirinko „Salduvės“ vardą. Ansamblis gyvuoja nuo 1986 metų. Šiauliai – apskrities centras, kurio teritorijoje susieina dvi Lietuvos etninės sritys – Aukštaitija ir Žemaitija, todėl „Salduvės“ repertuare aukštaičių ir žemaičių dainos, šokiai, muzika, žaidimai, pasakojimai. „Salduvė“ daug koncertuoja, populiarina folklorą vakaronėse ne tik Šiaulių mieste, bet ir visoje Lietuvoje. Sėkmingai koncertavo užsienyje: Latvijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Didžiojoje Britanijoje, Estijoje, Danijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Slovakijoje, Graikijoje, Turkijoje, Vokietijoje. „Salduvė“ ne kartą dalyvavo Lietuvos radijo ir televizijos laidose, yra išleidusi 4 muzikinius albumus: „Salduvė”, „Patrepsėkim”, „Tarp aukštaičių ir žemaičių“, „Išlieti meilę lyg šaltinį“. Už puikius kūrybinius pasiekimus „Salduvės“ ansambliui buvo paskirta geriausio 2008 m. Lietuvos miesto folkloro ansamblio nominacija ir įteikta „Aukso paukštė“.

Maloniai kviečiame!

Jau 21 metus “Laiptų galerija” lieka ištikima sau – švenčia gimtadienį ir puoselėja tradicinę lietuvių dailę.
Šiam galerijos gimtadieniui skirta vieno žinomiausių Lietuvos menininko ir savitą braižą turinčio tapytojo Jono Daniliausko kūrybos darbų paroda “Dargužiai – Sardinija – Provansas”. Joje eksponuojami darbai sukurti menininko sodyboje Dargužiuose bei Sardinijoje ir Provanse vykusiuose lietuvių dailininkų pleneruose.
“Laiptų galerijoje” tai jau trečioji J. Daniliausko paroda.

Jonas Daniliauskas gimė 1950 m. Lekėčių kaime Šakių raj. Valstybiniame dailės institute tapybos paslaptis kūrėjui atskleidė žinomi Lietuvos dailininkai – Jonas Švažas ir Algirdas Petrulis.
Nuo 1976 m. pradėjęs, jis surengė personalines parodas Lietuvoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Jungtinėje Karalystėje, dalyvavo kolektyvinėse parodose užsienyje (Bulgarijoje, Rusijoje, Danijoje, JAV, Suomijoje, Japonijoje, Prancūzijoje ir kt.). J. Daniliausko darbai eksponuojami Valstybiniame dailės muziejuje, M.K. Čiurlionio meno muziejuje, Gruzijos, Latvijos valstybiniuose meno muziejuose, Poznanės valstybiniame meno muziejuje, Varšuvos meno parodų biure, Kelno modernaus meno muziejuje, Tretjakovo galerijoje Maskvoje.

Nesvarbu – Lietuvos kaime, Sardinijoje ar Provanse tapyti – J. Daniliausko darbai – lyriški, šiam menininkui įprastai svajingi, gyvenimo džiaugsmo sklidini, o ir pats autorius pripažįsta, kad jo kūryba gana nuosekli, vientisa, dažnos meilės, lemties, vienatvės temos. “Man vis taip pat norisi, būnant gamtoje, prisiglausti prie medžio, paliesti sugautą žuvį ir vėl paleisti į vandenis… O bjaurasties kasdienybėje tiek ir tiek – kam ją gausinti savo paveikslais?” – retoriškai klausia tapytojas.

Paroda veiks iki balandžio 18 dienos.

Maloniai kviečiame!

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 20 06 43.

Šių metų kovo 21 d. (ketvirtadienį) 18 val. „Laiptų galerijoje“ (Žemaitės g. 83) atidaroma Viliaus Biskio skulptūrų ir koliažų paroda.

Tai – jau trečioji personalinė V. Biskio paroda „Laiptų galerijoje“, jis – visų plenerų „Šiaulių Monmartro Respublika“ ir tarptautinės Kalėdinių miniatiūrų parodos dalyvis.

2013 m. kovo 21 d. – 6-oji personalinė Viliaus Biskio paroda, kurioje pristatomos naujausios autoriaus skulptūros ir koliažai.

Vilius Biskis (g. 1954 m. Šiauliuose) – medžio drožėjas, skulptorius, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys.
V. Biskis kuria daugiausia iš medžio, akmenį jungia su bronza, žalvariu. Daug menininko darbų yra iškeliavę į Vengriją, Vokietiją, Italiją, JAV, bet daugiausia jų – Kryžių kalne. Skulptorius kasmet dalyvauja įvairiose tautodailės parodose, kūrybinėse stovyklose Lietuvoje ir užsienyje.

Paroda veiks iki balandžio 16 dienos.

Maloniai kviečiame!

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 20 06 43.

Paroda “Dialogai” – tai išskirtinė, Irenos ir Viliaus Šliuželių 50 – mečiui skirta paroda. Jos autoriai – gerai Šiauliuose ir visoje Lietuvoje žinomi menininkai.
Dailininkė, keramikė, pedagogė Irena Šliuželienė parodose dalyvauja nuo 1987 metų, yra surengusi 4 personalines parodas, 2004 m. už Kalėdinius angelus menininkė įvertinta Angelo Frosto premija, jos darbų turi įsigiję kolekcininkai iš Italijos, JAV, Vokietijos, Švedijos, Anglijos. Šiuo metu menininkė yra Šiaulių vaikų dailės mokyklos skulptūros, keramikos, piešimo ir kompozicijos mokytoja bei šios mokyklos vadovė.
Grafikas Vilius Šliuželis – tos pašios mokyklos skulptūros ir keramikos mokytojas.
“Laiptų galerijoje” Irena ir Vilius Šliuželiai yra surengę po 1 personalinę ir 2 bendras parodas, menininkai kasmet dalyvauja Kalėdinėje miniatiūrų parodoje bei plenere “Šiaulių Monmartro Respublika”.
Parodos autorių 50 – mečiui skirtoje parodoje “Dialogai” pristatomi I. Šliuželienės keramikos ir V. Šliuželio grafikos darbai.

Paroda veiks iki balandžio 4 dienos.

Maloniai kviečiame!

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 20 06 43.

Parodoje virš 50 piešinių ir akvarelių iš Intos lagerio. Sūnus Žilvinas Beliauskas knygoje apie J. Bieliauskienę rašo: „Aš vartau popieriaus lapus su jos piešiniais ir akvarelėmis iš Intos lagerio ir netrukus po paleidimo. Šiaurės šalčio įelektrintas oras, stingstantys dūmų kamuoliai iš kaminų, naktinis sniego blizgesys, o taip pat natiurmortai, nušiurusi darbinė pirštinė, nunešiotas lagery batas. Viskas su smulkiomis detalėmis…“

J. Bieliauskienė (1929 – 2009) mokėsi Kretingos ir Palangos gimnazijose. Būdama gimnazistė ji įsitraukė į pasipriešinimo veiklą, buvo suimta 1948 m., nuteista 25 metams laisvės atėmimo ir įkalinta Intos lageryje Komijoje. Po J. Stalino mirties išlaisvinta 1956 m. Nuo 1971 m. Jadvyga Bieliauskienė vėl ėmėsi pasipriešinimo veiklos – aktyviai kovojo prieš tikinčiųjų persekiojimą, platino pogrindinę savilaidos spaudą, dirbo su jaunimu – rengė politines patriotines menines programas. Už tai antrąkart suimta 1982 m. ir nuteista 4 metams laisvės atėmimo ir 3 metams tremties „už valstybės pagrindų griovimą“. „Perestroikos“ laikais dėl tarptautinių žmogaus teisių organizacijų, JAV prezidento R. Reagano ir kitų demokratinių šalių politinių lyderių spaudimo buvo atleista nuo trėmimo bausmės ir 1986 m. išlaisvinta. Grįžusi įsiliejo į Sąjūdžio, Krikščionių-demokratų partijos ir kitų organizacijų veiklą, platino Sąjūdžio spaudą. Po kruvinųjų 1991–ųjų Sausio įvykių įkūrė Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios broliją, buvo jos vadovė.

Reportažas iš parodos atidarymo

Jadvygos Bieliauskienės kūrybos darbų parodos atidaryme ir filmo „Lagerių moterys. Jadvyga Bieliauskienė“ pristatyme dalyvaus sūnus Žilvinas Beliauskas, lietuvių liaudies muzikos koncertą dovanos folkloro ansamblis „Salduvė“.

Paroda veiks iki kovo 20 dienos.

Maloniai kviečiame!

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 20 06 43.

Tęsdama pažintį su Vilniaus dailės akademijos dėstytojų kūryba, „Laiptų galerija“ kviečia į Mindaugo Šnipo skulptūrų parodos „Niekis“ atidarymą.

Mindaugas Šnipas – žinomas Lietuvos skulptorius, Vilniaus Dailės akademijos dėstytojas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Gimė 1960 m. kovo 22 d. Šakiuose, 1984 m. baigė tuometinį Vilniaus dailės institutą, kur įgijo skulptoriaus specialybę, nuo 1989-ųjų M. Šnipas – Vilniaus Dailės akademijos dėstytojas, nuo 1996-ųjų – Skulptūros katedros docentas.

Pradėjęs rengti personalines parodas nuo 1986-ųjų, menininkas dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje, Estijoje, Austrijoje, Švedijoje, Suomijoje, Italijoje, Nyderlanduose, yra aktyvus tarptautinių simpoziumų dalyvis.
Garsaus skulptoriaus darbų viešose erdvėse daugiausia galima pamatyti Danijoje, taip pat Vengrijoje, Švedijoje bei Lietuvoje, jo darbų turi įsigijusios Lietuvos, Suomijos, Danijos meno galerijos, muziejai.
„Niekis. Nepasakysiu, kas tai yra, visi juk ir be mano aiškinimų puikiai žino, kad jis gali būti ir labai svarbus. Tik retas į niekus atkreipia dėmesį…“ – Mindaugas Šnipas.

Reportažas iš parodos atidarymo

Parodos darbai

1. „…Nr.1“, nendrių stiebeliai, Kuršių marios, 2005;
2. „… Nr.2“, senos silikatinės plytos, horizontas, 2005;
3. „Likutis“, medis, 2009;
4. „Niekis“, medis, 2010;
5. „Koja“, medis, 2010.

Paroda veiks iki kovo 14 dienos.

Maloniai kviečiame!

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 20 06 43.

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 20 06 43.

Dovilė Martinaitytė gimė 1990 m. liepos 13 d. Šiauliuose. Šiuo metu D. Martinaitytė gyvena Prancūzijoje. Kūrybiniai bandymai prasidėjo dar gimtajame mieste: teatras, rankdarbiai, piešimas, fotografija… Galiausiai ji apsistojo ties teartu ir fotografija, kūrybines idėjas plėtojo teatro studijoje “Kompanija šauni”, mokytojos Marytės Ruzgytės padedama 2008 m. “Laiptų galerijoje” surengė fotografijų parodą “Belaukiant ryto”. Studijuodama Vilniuje, D. Martinaitytė dalyvavo VGTU studentų teatro “Palėpė” veikloje bei fotografijos projektuose Vilniuje ir Danijoje. Pagal “Erasmus” programą pradėjusi studijas užsienyje, aplankė daugelį Europos šalių ir ypatingai susidomėjo svetimomis kultūromis.
Prancūzijoje D. Martinaitytė ir toliau siekia pažinti nuo gimtosios kultūros tiek fiziškai, tiek psichologiškai atskirtą žmogų. Jaunoji menininkė ieško žmonių kasdienybėje, “kur jie labiausiai “prigauti” rutinos ir sąstingio, tačiau jų mintys vis veržiasi į tą patį Paklotų minčių ramybės slėnį. O pakeliui privalu susidurti su savimotyvacija, žmogiškumu, lūkesčiais sau ir klausimais: koks esu ir koks noriu būti?”

Paroda veiks iki vasario 27 dienos.

Maloniai kviečiame!

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 20 06 43.

Gintaras Palemonas Janonis – tapytojas, Vilniaus Dailės akademijos dėstytojas, restauratorius – gerai žinomas viduriniosios kartos lietuvių menininkas. Aktyvus Lietuvos dailininkų sąjungos narys – G.P. Janonis surengė per 30 personalinių parodų, dalyvavo daugelyje tapybos plenerų Lietuvoje ir svetur, dažnai atstovauja šaliai parodose, rengiamose užsienio šalių ambasadose, atstovybėse. Dailininko kūrinių yra Lietuvos ir užsienio muziejų rinkiniuose, privačiose kolekcijose Olandijoje, Vokietijoje, Danijoje, Izraelyje, JAV, Norvegijoje ir kt.

1986 m. baigęs tapybos mokslus tuometiniame Lietuvos dailės institute, stažavęsis Florencijoje, ištobulinęs sienų tapybos restauratoriaus patirtį (2001 m. suteikta aukščiausia sienų tapybos restauravimo kategorija), 2002 m. jis pradėjo dėstyti tapybą Vilniaus Dailės akademijoje Monumentaliosios tapybos ir scenografijos katedroje, 2007 m. buvo išrinktas jos vedėju.

Gintaras Palemonas Janonis – kolorito meistras, plėtojantis fovistų ir ekpresionistų atradimus. Jo paveikslo sampratą ir tapymo manierą iš dalies formavo mokytojų kūryba – Nacionalinėje M.K. Čiorlionio menų mokykloje jam dėstė Vincas Kisarauskas, Egidijus Talmantas, Birutė Žilytė, o Lietuvos dailės institute – Antanas Gudaitis, Augustinas Savickas, Jonas Čeponis, Kostas Dereškevičius.

Menotyrininkė Rita Mikučionytė apie G. P. Janonio kūrybą sako: „Nepaisant vaizduojamų objektų „vienatvės“, žėrintis, švytintis koloritas niekada neslegia dramatiškomis, niūriomis nuotaikomis. Jo tapybos elegancija, vidinis aristokratizmas ir subtilus jausmingumas ne tik teigiamai veikia žiūrovą, bet ir nuteikia apmąstymams, atveriant vieną tapybos kultūrinį sluoksnį po kito“.

Vasario 1 d. „Laiptų galerijoje“ atidaromoje Gintaro Palemono Janonio parodoje „Ilga istorija“ – paskutinių metų paveikslai, „kai pailgas formatas pabrėžia “pasakojantį“ vaizdų pradą ir kai visos pasakos prasideda ir baigiasi panašiai“ (G.P. Janonis).

Paroda veiks iki vasario 21 dienos.

1. „Kiemelis“, drb., al., 45 x 73, 2012;
2. „Po medžiu“, drb., al., 70 x 100, 2012;
3. „Kiemas“, drb., al., 80 x 100, 2012;
4. „Už miesto vartų“, drb., al., 50 x 118, 2012.

Maloniai kviečiame!

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 20 06 43.

Vita Morkūnienė – Lietuvos nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narė, publicistė, 2009 m. pelniusi Antano Macijausko premiją už lietuvių kalbos ir kultūros, humanistinių vertybių puoselėjimą ir sklaidą. 2006 m. leidykla „Baltos lankos“ išleido jos knygą „Pokalbiai Tėvo Stanislovo celėje“, 2010 m. „Eglės“ leidykla išleido esė, poetinių miniatiūrų ir fotografijų knygą „Su savimi ir tavimi“.

„Dangaus eiliniai vieversiai“ – trečioji V. Morkūnienės knyga, į kurią sudėta per pusšimtį apybraižų. Jų herojai yra „pasaulio mažutėliai“ – žmonės, kurių gyvenimai bėga arba jau prabėgo toli nuo spindinčių didmiesčių, didelių kelių, politinių ir elitinių intrigų. Tie žmonės – keistuoliai, šviesuoliai, teisuoliai, senųjų amatų meistrai, liaudies filosofai, tradicijų saugotojai ir puoselėtojai, netikėtų pašaukimų ir netradicinio gyvenimo būdo žmonės, įvairiu laiku įvairiomis aplinkybėmis autorės sutikti žurnalistinio darbo kelyje. Autorė teigia, kad „susitikimai, pokalbiai su tais žmonėmis ir jų gyvenimo parodymas kitiems buvo mano žodžiais neįvardyta pastanga laimėti juos iš užmaršties, kad jų vardai ir veidai įsirašytų į kasdieninio mūsų gyvenimo istoriją, kuri neįdomi tik šiandien“.

Publicistė Aldona Žemaitytė apie „Dangaus eilinius vieversius“: „Knyga apie mažąjį žmogų, kasdienį Lietuvos gyvenimo herojų, tyliai gyvenantį šalia mūsų, mažai pastebimą, nes jį užgožia didžios asmenybės ir reikšmingi šalies įvykiai. Tai brangintinas autorės požiūris, vertingas ir spalvingas kaimo gyvenimo paveikslas. Autorė rašo lengvai, tekstai nuspalvinti lyrizmu ir subtiliu humoru, sakinys lakus, gyvas ir tuo pačiu talpus. Tai nelyginant M. Martinaičio „kukučiados“ publicistinis – eseistinis atkartojimas“. Apybraižos publikuotos Šiaulių apskrities ir miesto laikraštyje „Šiaulių kraštas“, kuriame autorė dirbo nuo 1992 iki 2007 metų.

Knygą išleido „Eglės“ leidykla Klaipėdoje.

Maloniai kviečiame!

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 20 06 43.

Paroda veiks iki vasario 8 dienos.

Maloniai kviečiame!

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 20 06 43.

Sausio 6-oji katalikiškame pasaulyje – Trys karaliai. Nuo seno po kaimus ir miestus vaikščiojo persirengėliai Kasparas, Melchioras ir Baltazaras, sveikindami su Naujais metais, linkėdami geros kloties ir dalindami dovanas.

Ši paroda – taip pat dovana: Lietuvos kolekcininkų sąjungos prezidentas, Šiaulių miesto garbės pilietis Edmundas Armoška perduoda scenografijų ir aktorių portretų kolekciją gimtajam miestui. Kolekcijoje 41 paveikslas: pokario metų menininkų Leono Katino, Mykolo Labucko, Lazerio Chano kūriniai, o pagrindas (28 darbai) priklauso garsiam scenografui, M. Dobužinskio mokiniui Nikalojui Zelinskiui (1918 – 1998). Ypač ryškūs ir lietuviškojo teatro scenografijos istorijoje vertingi šio autoriaus nutapyti aktoriaus, Lietuvos scenos grando Petro Kubertavičiaus portretai Šarūno ir Hamleto vaidmenyse. Vertingos ir Leono Katino scenografijos K. Binkio pjesei „Atžalynas“.

Miestelėnai visą sausio mėnesį galės apžiūrėti scenografijos ir portretų parodą „Laiptų galerijoje“, vėliau paroda keliaus į Šiaulių dramos teatrą ir galiausiai pasiliks „Aušros“ muziejuje.

Paroda veiks iki sausio 30 dienos.

Maloniai kviečiame!

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 20 06 43.

V. Bagdono kūrybos vakaro akimirkos.

Bilieto kaina: 10, – Lt

Maloniai kviečiame!

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 20 06 43.

Aprangos kodas – šventinis.

Įėjimas – 20 Lt.

Papildoma informacija ir bilietai „Laiptų galerijoje“:
Žemaitės g. 83. I – V nuo 9.00 iki 18.00 val., VI nuo 11.00 iki 17.00 val. Tel.: (8 41) 20 06 42.

Apie dalyvavimą prašome pranešti iš anksto – vietų kiekis ribotas.

Kalėdinio renginio „DAILĖS IR MUZIKOS VIZIJOS“ koncertinė programa:

Claude Debussy – „Nuostabus vakaras“.
Jean Baptiste Singelee – Fantazija Ch. Guno operos „Faustas“ temomis fleitai ir fortepijonui.
Domenico Cimarosa – Dvi dalys iš koncerto fleitai, smuikui ir fortepijonui.

Georg Philipp Telemann – Sonata fleitai ir smuikui be boso nr. 1, G-dur.
Leo Delibes – Pizzicato
Johanes Brahms – Vengrų šokis nr. 2.
Astor Piazzolla – Tango „Užmarštis“.
Dimitrij Šostakovič – Polka.
Jaques Offenbach – Barkarolė.
Franz Gruber – „Tyli naktis“.

Maloniai kviečiame!

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 20 06 43.

Maloniai kviečiame!

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 20 06 43.

Teatralizuotas Kalėdinės miniatiūrų parodos atidarymas vyks lapkričio 29 d. 18 val. Vakaro metu skambės folkloro ansamblio „Salduvė“ atliekamos Kalėdinės giesmės, bus apdovanoti geriausių kūrinių autoriai, koncertuos kamerinis ansamblis „Ars Vivo“ (Vad. S. Vačiulionis). Kalėdinę nuotaiką padės sukurti tradiciškai lietuviškai papuošta eglė, žvakių šviesoje skambanti muzika, sušalusius šildys karštas vynas.

Maloniai kviečiame!

Keletas parodoje eksponuojamų darbų. Vilmanto Dambrausko nuotraukos.

Parodos atidarymo akimirkos. Vilmanto Dambrausko nuotraukos.

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 20 06 43.

Janina Lapinskaitė – aktorė („Miegančiųjų drugelių tvirtovė“, „Elzė iš Gilijos“), pedagogė, bet labiausiai žinoma Lietuvoje ir užsienyje kaip režisierė ir scenaristė („Šokanti ant stogų“, „Našlių pakrantė“, „Stiklo šalis“ ir kt.). Jos sukurtų filmų personažai – vadinamuosiuose visuomenės paribiuose atsidūrę žmonės, atsiskyrėliai, ekscentrikai, jų nepaprastas gyvenimas paryškinamas temos ir stiliaus kontrastu, savitu rakursu; filmams būdingas poetiškumo ir realistiškumo derinys. 2004 m. J. Lapinskaitė buvo apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

Naujausiame J. Lapinskaitės trumpametražiniame filme „(Ne)eilinė moters istorija“ pasakojamas jaunos moters gyvenimas, kuris jau nuo pat vaikystės buvo paženklintas skausmingais gyvenimo vyrų (tėvo, vėliau sutuoktinio) vaidmenimis. Filme realistiškai vaizduojamas 33-ų metų moters Agnės gyvenimas, jos pažintis su vėliau sutuoktiniu tapusiu Robertu, kurio paveikslas stipriai pakito per trejus pažinties ir bendro gyvenimo metus. Tačiau ar žmogus turi „plaukti pasroviui“ ir priklausyti savo likimui? Ar moteris turi pasiduoti vyro priespaudai ir kęsti jo pažeminimus?..

Filmas, kaip edukacinę – prevencinę reikšmę turintis kūrinys, bus demonstruojamas visoje Lietuvoje vyksiančios akcijos „16 pasipriešinimo smurtui prieš moteris dienų“ metu.

Renginys nemokamas.

Diskusijų vakaro akimirkos.

Maloniai kviečiame!

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 20 06 43.

Marcelijus Martinaitis – poetas, eseistas, vertėjas, Sąjūdžio veikėjas, Vilniaus universiteto docentas. Nuo 1955 m. išleido daugiau nei dešimt poezijos rinkinių, eseistikos knygų, pjesių lėlių teatrui. Akcentavęs raiškos dalykus kaip svarbiausius kūryboje, atkreipęs dėmesį į klišes ir butaforijos gajumą eilėraščiuose, M. Martinaitis padėjo meno autonomiškumo ir kultūrinio daugiasluoksniškumo pagrindus.

Vienas žymiausių M. Martinaičio kūrinių – „Kukučio baladės“. Sovietmečiu sukurti, cenzūrą praėję tekstai skamba aktualiai ir mūsų dienomis. Tai ir istorinis lietuviškas momentas, ir amžinas lietuvio tylus sąlytis su pasauliu, griūvančiu ant žmogaus su vis kitokia išbandymų jėga…

Literatūrinio vakaro “Kukutis vakar ir šiandien” akimirkos.

Bilieto kaina 5 Lt.

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 20 06 43.

Talsu miesto menininkų grupė buvo įkurta 1984 m. gegužės 1 d., kai sovietinėje Latvijoje buvo švenčiama pasaulinė darbininkų solidarumo diena; jauni menininkai nusprendė išeiti už miesto ribų ir tapyti gamtoje. Jau nuo 1980 metų jaunieji kūrėjai kartu su kolegomis iš Rygos organizavo netradicinius sovietmečiui projektus: “Potvynis Talsu” (1987), “Katilo menas” (1991), “Štai kaip aš galiu tai padaryti ” (1992). Tuo metu grupė ir pasivadino “Talsu krūmu makslas grupa”, o 1994 m. surengė parodą “Gamtos menui 10 metų”, su kuria iškeliavo į Vakarų Europą.

Menininkai nuolat rengia parodas Talsu krašto muziejuje, Rygos parodų salėse, Švedijoje, Olandijoje, Estijoje, Danijoje, Čekijoje, Belgijoje; jų meninė ir visuomeninė veikla yra viena svarbiausių už sostinės Rygos ribų; Talsu menininkai yra nuolatiniai Lietuvos dailininkų sąjungos rengiamų plenerų dalyviai.

Grupės narys, vienas žymiausių Latvijos akmens skulptorių, Ojars Feldbergs įkūrė pirmą privatų meno muziejų Sabilės mieste – Pedvalės muziejų po atviru dangumi, tapusiu svarbiu meno centru ne tik regione, bet ir už jo ribų.

Šiaulių “Laiptų galerijoje” savo naujausią kūrybą pristato aštuoni Talsu menininkų grupės nariai: Andris Biezbardis, Laura Feldberga, Gunta Kalsere, Guna Millersone, Zigurds Polikovs, Modris Sapuns, Andris Vitols, Armands Zefelds. Parodoje – stilių įvairovė: nuo ryškaus abstraktaus ekspresionizmo iki konceptualaus realizmo, darbai ekspresyvūs, bet tuo pačiu ir paprasti.

Minint Nepriklausomybės dieną, svarbus renginio akcentas – performansas – akmens sodinimo akcija “Laiptų galerijos” sode. Performanso tikslas – Baltų vienybės idėja. Dalyviai – latvių menininkai, galerijos lankytojai, vadovaujami skulptoriaus ir akmenų plantacijos autoriaus O. Feldbergo, atliks akmens sėklos sodinimo aktą. Dvasinio ritualo metu kiekvienas patiki akmeniui savo norą, sielos laišką – įžiebia viltį ir tikėjimą.
Latvių menininkas Ojars Feldbergs panašias akcijas jau vykdė ne tik Latvijoje, bet ir Egipte, Argentinoje, Švedijoje, Portugalijoje, Negyvojoje jūroje Izraelyje, Vietname, Venecijoje, Norvegijoje.

Projekto kuratorė: Guna Millersone

Projekto remėjas Latvijos kultūros fondas, SIA „Rauda” ir Talsi regioninis muziejus.

Paroda veiks iki gruodžio 6 dienos.

Keli autorių darbai (iš kairės į dešinę): Guna Millersone „Audringa vasara“, Andris Vītols „Miestas Sabile“, Gunta Kalsere „Žalias namas“, Laura Feldberga „Vienaakės katės portretas“, Zigurds Poļikovs „Lietus mieste“.

Akimirkos iš Talsu menininkų grupės kūrybos darbų parodos atidarymo metu atlikto performanso – akmens sėklos sodinimo akto.

Akimirkos iš Talsu menininkų grupės kūrybos darbų parodos atidarymo.

Maloniai kviečiame!

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 20 06 43.

Dalyvauja Šiaulių regiono moksleiviai – konkurso „Esė apie Tėvynę“ laureatai, Šiaulių dramos teatro aktorė Monika Šaltytė, S. Sondeckio menų mokyklos 10 klasės pianistė Medeinė Mickevičiūtė (mokytoja Marija Kaubrienė).

Konkurso nugalėtojai ir jų darbai

Maloniai kviečiame!

Renginio akimirkos.

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 20 06 43.

Šių metų spalio 30 d. (antradienį) 18 valandą „Laiptų galerijoje“ (Žemaitės g. 83) atidaroma paroda „Tu man nemiręs…“. Georgo Holmsteno (1912 – 2010, Vokietija) piešiniai ir monogramos, Viliaus Šliuželio kaligrafija, Aldonos Gustas (Vokietija) tekstai.

Vakaro metu bus pristatyta A. Gustas miniatiūrinių gedulo eilėraščių knyga, skirta vyro rašytojo G. Holmsteno atminimui. Eiles skaitys aktorė Monika Šaltytė, gros Audrius Jonaitis.

Georg Holsten gimė 1913 m. Rygoje, nuo 1922 m. gyveno Berlyne. Studijavo istoriją, dirbo žurnalistu, nuo 1946 m. – laisvas rašytojas. Rašė apie paskutinius dramatiškus karo metus Vokietijoje, biografinius romanus, monografijas apie Volterą, Ruso, Frydrichą II. 1952 m. vedė lietuvių kilmės dailininkę ir poetę Aldoną Gustas. Mirė 2010 m. liepos 21 d. po sunkios ligos.

Menininkus sieja labai tvirtas ryšys. Paskutinius 11 metų G. Holmsten praleido ligos patale, jį nuolat slaugė žmona Aldona Gustas. Pati menininkė šiuos metus apibūdina: “Verkiau, nebetapiau, tik rašiau. Manyje vyko kova tarp tyriausių jausmų ir žodžių. Bijojau, kad jausmingi žodžiai popieriuje nevirstų sentimentaliu kiču”. Padrąsinta draugų ir kritikų, A. Gustas išleido poemą “Tu man nemiręs”. Knygoje – ilgesiu, skausmu ir meile persmelkti miniatiūriniai eilėraščiai, šalia kurių ir dailininko talentą turinčio Georgo Holsteno piešiniai bei monogramos. Kuklus jų autorius nenorėjo niekur rodyti savo kūrybos, ir tik žmona Aldonos Gustas, pasitelkusi kantrybę ir diplomatiją, privertė silpstantį vyrą piešti. 58 metus kartu išgyvenę kūrėjai liko kartu per trapią piešinio liniją ir jausmingą poetinį žodį…

G. Holsteno piešinių ir V. Šliuželio kaligrafijų paroda veiks iki lapkričio 3 dienos.

Keli parodoje eksponuojami V. Šliuželio kaligrafijos darbai.

Maloniai kviečiame!

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 20 06 43.

Didžiojoje galerijos salėje bus pristatyta buvusių progimnazijos moksleivių kūryba. Kai kurie iš jų – Dainius Bendikas, Rolandas Parafinavičius, Mindaugas Lukošaitis – jau už miesto ir šalies ribų žinomi menininkai, kitiems parodos autoriams kūryba- laisvalaikio pomėgis. Progimnazijos 35 – mečiui skirtoje parodoje eksponuojami 15 buvusių moksleivių kūrybos darbai.

Keli parodoje eksponuojami darbai.

Paroda veiks iki lapkričio 15 dienos.

Maloniai kviečiame!

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 20 06 43.

Tapo gražia tradicija, kad miesto dailės mokytojai tarptautinę Mokytojų dieną švenčia pristatydami savo kūrybą. Jau 7-ąjį kartą „Laiptų galerijoje“ pedagogų – kūrėjų artimieji, kolegos, mokiniai ir visi miestelėnai turės galimybę pamatyti ir įvertinti, kas sukurta per metus, kokias naujas idėjas autoriai įgyvendino savo darbuose.
Parodos kuratorė – Dainų progimnazijos dailės mokytoja Marytė Ruzgytė.

Maloniai kviečiame pasveikinti mokytojus su jų diena ir parodos atidarymu, pasidalinti patirtimi ir pabendrauti spalio 4 d. 18 val. „Laiptų galerijoje“ (Žemaitės g. 83).

Keli parodoje eksponuojami darbai.

Dailės mokytojų kūrybos darbų paroda veiks iki spalio 18 dienos.

Maloniai kviečiame!

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 20 06 43.

Konkurso nuostatai

I. TIKSLAI

1. Ugdyti mokinių kūrybiškumą.
2. Prisiminti Maironio kūrybą ir asmenybę.
3. Supažindinti su esė žanru.

II. DALYVIAI

Konkurso dalyviai – 8-12 klasių mokiniai.

III. LAIKAS IR VIETA

1. Konkursas skelbiamas nuo 2012 m. spalio 1 dienos. Darbai pateikiami elektroniniu paštu konkursasmaironiui@gmail.com iki 2012 m. spalio 25 dienos.
2. Siunčiant esė, reikia užpildyti ir pridėti duomenų lentelę:

IV. REIKALAVIMAI DARBUI

1. Mokiniai rašo esė (nuo 200 iki 300 žodžių) apie Tėvynę.
2. Išsako savo nuomonę, santykį su Tėvyne, paminėdami ir Maironio patriotiškumą.

V. DARBŲ VERTINIMAS

Darbus vertins vertinimo komisija, kurią sudaro lietuvių kalbos mokytojai ir „Laiptų galerijos“ specialistai:
1. Janina Ališauskienė, Šiaulių miesto kultūros centras „Laiptų galerija“,
2. Ričardas Jakutis, Šiaulių miesto kultūros centras „Laiptų galerija“,
3. Vida Marcišauskaitė, VšĮ ŠU gimnazija,
4. Rimvydas Sruogis, Šiaulių J. Janonio gimnazija,
5. Vytautas Šalavėjus, Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazija.

1. Vertinant darbus bus atsižvelgiama į esė originalumą, estetiškumą, nuoširdumą.
2. Baigiamasis vakaras „Laiptų galerijoje“ vyks lapkričio 9 d. 18 val.
3. Darbai bus įvertinti iki 2012 m. lapkričio 1 d.

VI. APDOVANOJIMAS

Geriausių darbų autoriai bus apdovanojami diplomais ir knygomis vyksiančiame vakare „Laiptų galerijoje“.

VII. ORGANIZATORIAI

Konkursą organizuoja Šiaulių miesto kultūros centras „Laiptų galerija“.

Keli Eduardo Juchnevičiaus grafikos darbai.

Paroda veiks iki spalio 2 dienos.

Maloniai kviečiame!

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 20 06 43.

Koncerto akimirkos.

Koncerto programa:

1. Anonimas (XVIII a.) daina Au clair de la lune / Mėnulio šviesoje (Saulė Šerytė)
2. Sebastien le Camus (~1610–1677) duetas Fuyons cette rive charmante / Bėkime į tą žavingą krantą
3. Tarquinio Merula (1594–1665) arija Folle e ben si crede / Beprotis tas, kuris mano (Renata Dubinskaitė)
4. Jean Baptiste Lully (1632–1687) duetas Vous qui croyez l‘amour une faiblesse / Jūs, kurie laikote meilę silpnumu
5. Adam Krieger (1634–1666) arija Fleug, Psyche, fleug / Spruk, deive, spruk (Saulė Šerytė)
6. Anonimas (XVII a.) duetas Veni de Libano / Ateiki, nuotaka nuo Libano
7. Gulio Caccini (1551–1618) arija Amor ch‘attendi? / Amūre, ko lauki? (Renata Dubinskaitė)
8. Claudio Monteverdi (1567–1643) duetas Pur ti miro / Į tave žvelgiu
9. Nicolas-Pancrace Royer (~1705–1755) siuita klavesinui Marche de Scythes / Skitų maršas (Vaiva Eidukaitytė)
10. Henry Purcell (~1659–1695) arija Sweeter than Roses / Saldesnis negu rožės (Saulė Šerytė)
11. Henry Purcell (~1659–1695) duetas Sound the Trumpet / Skambėk, trimite
12. Barbara Strozzi (1619–1677) arija Che si puo fare? / Ką galima padaryti? (Renata Dubinskaitė)
13. Georg Friedrich Handel (1685–1759) duetas Caro! Bella! / Brangusis! Gražioji!
14. Claudio Monteverdi (1567–1643) duetas Zefiro torna / Sugrįžki, Zefyre
15. Giovanni Kapsberger (~1580–1651) duetas Felici gl‘animi / Laimingos širdys

Maloniai kviečiame!

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 20 06 43.

Keli darbai iš Baltarusijos menininkų parodos.

Paroda veiks iki spalio 16 dienos.

Maloniai kviečiame!

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 20 06 43.

Keli darbai iš būsimos parodos.

Paroda veiks iki rugsėjo 13 dienos.

Maloniai kviečiame!

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 20 06 43.

Keli darbai iš plenero dalyvių parodos.

Paroda veiks iki rugpjūčio 21 d.

Maloniai kviečiame!

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 20 06 43.

Tai jau 10-asis Šiaulių miesto kultūros centro „Laiptų galerija“ tarptautinis projektas „Šiaulių Monmartro Respublika“, kurio pagrindinė dalis išlieka pleneras. Tai nėra įprastas Lietuvoje pleneras: profesionalūs Lietuvos ir užsienio menininkai dirba „Laiptų galerijos“ sode viešai – miestelėnai ir miesto svečiai turi galimybę matyti kūrybinį procesą – kartu šalia kiekvieno išeksponuoti to dailininko anksčiau sukurti darbai. Autorius taip save pristato ir kartu gali parduoti vieną ar kitą savo darbą. Šiauliečiai ir miesto svečiai, atėję į kūrybines dirbtuves ar dalyvaudami akcijose pėsčiųjų bulvare, turi galimybę ne tik bendrauti su dailininkais, bet ir maloniai leisti laiką, skambant muzikai, pasirodant mimams – gyvoms skulptūroms.

„Šiaulių Montmartro Respublikos“ festivalio keturių dienų programa

Maloniai kviečiame!

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 20 06 43

Keli autoriaus darbai iš būsimos parodos.

Paroda veiks iki rugpjūčio 27 dienos.

Maloniai kviečiame!

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 20 06 43.

Keli darbai iš būsimos parodos.

Paroda veiks iki liepos 30 dienos.

Maloniai kviečiame!

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 20 06 43.

Darbai iš parodos „Tarp buities ir abstrakcijos XX a. lietuvių tapyboje“.

Maloniai kviečiame!

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 20 06 43.

Z. Vilutytės darbai iš „Laiptų galerijoje“ eksponuojamos parodos „BITĖ ŠAMANĖ“

Paroda veiks iki liepos 4 dienos.

Maloniai kviečiame!

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 20 06 43.

Menininkės pavyzdiniai darbai.

A. Filipauskytės darbai iš eksponuojamos parodos „Laiptų galerijoje“.

Paroda veiks iki birželio 29 dienos.

Maloniai kviečiame!

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 20 06 43.

Menininko darbai iš būsimos parodos.

Paroda veiks iki birželio 20 dienos.

Maloniai kviečiame!

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 20 06 43.

Paroda veiks iki birželio 7 dienos.

Maloniai kviečiame!

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 20 06 43.

Bronius Uogintas, meno pasaulyje vadinamas Uogintu jaunesniuoju, gimė 1946 m. Vilniuje garsių Lietuvos dailininkų Broniaus Uoginto bei Bronės Mingilaitės – Uogintienės šeimoje. Užaugęs smetoniškos inteligentijos aplinkoje, B. Uogintas kitokio gyvenimo nepažino, todėl ir jo pasirinkimas buvo dėsningas. Vos pabaigusį monumentaliosios tapybos studijas Vilniaus dailės akademijoje, menotyrininkas Vladas Drėma jį pakvietė restauruoti senąsias Lietuvos bažnyčių freskas. Restauratoriaus darbui B. Uogintas pašventė 10 metų: dirbo Lietuvoje, buvo siunčiamas į stažuotes Rusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Čekijoje, teko padirbėti ir atkuriant sakralias Andrejaus Rubliovo freskas Vladimiro sobore.

Uogintų šeimos dirbtuvėse pabuvojo daugybė garsių žmonių, kurių portretus tapė keturiese (Broniaus Uoginto sesuo Gintarė – taip mat dailininkė), bet visi turėjo savo požiūrį ir braižą. Dar tėvo B. Uoginto pagamintoje specialioje kėdėje pozavo pianistė A. Dvarionaitė, rašytojas Viktoras Miliūnas, poetas Albinas Žukauskas, aktoriai Laimonas Noreika, Povilas Gaidys, daininkė Giedrė Kaukaitė, muzikas Donatas Katkus ir kt.

Menininko darbų turi įsigiję Lietuvos dailės, M.K. Čiurlionio dailės muziejai, Tretjakovo galerija, privatūs kolekcininkai Lietuvoje ir užsienyje.
Tapytojas yra surengęs personalinių parodų Lietuvoje, Vokietijoje, Japonijoje.
Bronius Uogintas be savo darbų pristatys keletą tėvo Broniaus Uoginto ir mamos Bronės Mingilaitės – Uogintienės paveikslų.

Šiuo metu B. Uoginto kūryboje dominuoja gėlės, kurios atkeliavo iš mamos ir sesers kūrybos bei mažoji liaudies architektūra.

Autoriaus darbų pavyzdžių ir daugiau informacijos galite rasti oficialiame dailininko tinklalapyje.

Vilmanto Dambrausko nuotraukos.

Daugiau šios parodos fotografijų galite rasti mūsų „Facebook“ puslapyje.

Paroda veiks iki gegužės 29 dienos.

Maloniai kviečiame!

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 20 06 43.

Keli autoriaus darbai iš būsimos parodos.

Paroda veiks iki gegužės 16 dienos.

Maloniai kviečiame!

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 20 06 43.

„Laiptų galerijos“ 20-ojo gimtadienio proga balandžio 13 d. nuo 12 iki 18 val. parodų lankymas nemokamas.

Keli darbai iš būsimos parodos. Iš kairės: H. Natalevičiaus „Abažūras“ bei „Medis“; R. Filistovičiaus „Aitvaro paleidimas“ ir „Nukritęs dangus“.

Lankytojai apžiūrėti ekspoziciją kviečiami balandžio 13 – gegužės 10 dienomis.

Darbai iš H. Natalevičiaus ir R. Filistovičiaus parodos.

Maloniai kviečiame!

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 20 06 43.