Paroda veiks iki birželio 7 dienos.

Maloniai kviečiame!

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 20 06 43.

Bronius Uogintas, meno pasaulyje vadinamas Uogintu jaunesniuoju, gimė 1946 m. Vilniuje garsių Lietuvos dailininkų Broniaus Uoginto bei Bronės Mingilaitės – Uogintienės šeimoje. Užaugęs smetoniškos inteligentijos aplinkoje, B. Uogintas kitokio gyvenimo nepažino, todėl ir jo pasirinkimas buvo dėsningas. Vos pabaigusį monumentaliosios tapybos studijas Vilniaus dailės akademijoje, menotyrininkas Vladas Drėma jį pakvietė restauruoti senąsias Lietuvos bažnyčių freskas. Restauratoriaus darbui B. Uogintas pašventė 10 metų: dirbo Lietuvoje, buvo siunčiamas į stažuotes Rusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Čekijoje, teko padirbėti ir atkuriant sakralias Andrejaus Rubliovo freskas Vladimiro sobore.

Uogintų šeimos dirbtuvėse pabuvojo daugybė garsių žmonių, kurių portretus tapė keturiese (Broniaus Uoginto sesuo Gintarė – taip mat dailininkė), bet visi turėjo savo požiūrį ir braižą. Dar tėvo B. Uoginto pagamintoje specialioje kėdėje pozavo pianistė A. Dvarionaitė, rašytojas Viktoras Miliūnas, poetas Albinas Žukauskas, aktoriai Laimonas Noreika, Povilas Gaidys, daininkė Giedrė Kaukaitė, muzikas Donatas Katkus ir kt.

Menininko darbų turi įsigiję Lietuvos dailės, M.K. Čiurlionio dailės muziejai, Tretjakovo galerija, privatūs kolekcininkai Lietuvoje ir užsienyje.
Tapytojas yra surengęs personalinių parodų Lietuvoje, Vokietijoje, Japonijoje.
Bronius Uogintas be savo darbų pristatys keletą tėvo Broniaus Uoginto ir mamos Bronės Mingilaitės – Uogintienės paveikslų.

Šiuo metu B. Uoginto kūryboje dominuoja gėlės, kurios atkeliavo iš mamos ir sesers kūrybos bei mažoji liaudies architektūra.

Autoriaus darbų pavyzdžių ir daugiau informacijos galite rasti oficialiame dailininko tinklalapyje.

Vilmanto Dambrausko nuotraukos.

Daugiau šios parodos fotografijų galite rasti mūsų „Facebook“ puslapyje.

Paroda veiks iki gegužės 29 dienos.

Maloniai kviečiame!

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 20 06 43.

Keli autoriaus darbai iš būsimos parodos.

Paroda veiks iki gegužės 16 dienos.

Maloniai kviečiame!

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 20 06 43.

„Laiptų galerijos“ 20-ojo gimtadienio proga balandžio 13 d. nuo 12 iki 18 val. parodų lankymas nemokamas.

Keli darbai iš būsimos parodos. Iš kairės: H. Natalevičiaus „Abažūras“ bei „Medis“; R. Filistovičiaus „Aitvaro paleidimas“ ir „Nukritęs dangus“.

Lankytojai apžiūrėti ekspoziciją kviečiami balandžio 13 – gegužės 10 dienomis.

Darbai iš H. Natalevičiaus ir R. Filistovičiaus parodos.

Maloniai kviečiame!

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 20 06 43.

Parodoje dalyvauja 12 autorių – Žemaitijos dailininkų sąjungos narių. Idėja suburti žemaičius dailininkus kilo dar 2001 m. liepos 14 d. Žemaičių kultūros draugijos konferencijoje Telšiuose. Šiuo metu draugija vienija 57 narius, kurie vykdo meninę, kultūrinę, švietėjišką veiklą. Per 10 Žemaitijos dailininkų sąjungos gyvavimo metų surengta daugiau kaip 150 autorinių ir grupinių parodų, nuolat vyksta etnografinės muzikos, poezijos vakarai, Žemaitijos ir Klaipėdos autorių knygų pristatymai, rengiami plenerai Plateliuose, Tveruose, V. Orvydo sodyboje.

Keli darbai iš parodos (iš kairės: V. Dambausko, K. Zuolio bei P. Dirgėlos).

Paroda veiks iki balandžio 10 dienos.

Maloniai kviečiame!

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 20 06 43.

Maloniai kviečiame!

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 20 06 43.

Parodoje pristatoma Liepojos menininkų tapyba, grafika, fotografija, skulptūra. Dalyvauja 15 autorių: E. Brūns, R. Gabalinš, I. Klasone, A. Klavinš, G. Krastina, A. Millers, A. Rozenbahs, G. Otankis, E. Perševics, S. Sene – Spirge, I. Slaidina, J. Slaidinš, P. Taukulis, Dz. Virina, J. Žimants.

Paroda veiks iki kovo 15 dienos.

Maloniai kviečiame!

Norėdami išdidinti nuotrauką, spustelkite ant jos.

Asmeninio archyvo nuotraukos.

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 20 06 43.

Michel Morlet gimė Prancūzijoje 1957 m. , studijavo statybos inžinieriją, po studijų dirbo Paryžiuje. 1984 m. Michel Morlet įstojo į Solesmes benediktinų vienuolyną, studijavo teologiją Šveicarijoje, 1993 m. buvo įšventintas kunigu. 1998 m. abatas išsiuntė brolį Mykolą ir kitus 11 brolių į Lietuvą įkurti naują Palendrių vienuolyną Kelmės rajone. Nuo tada Michel Morlet gyvena Lietuvoje, o nuo 2006 m. jis domisi daile ir tapo. Pirmą kartą savo kūrybą Šiaulių žiūrovams brolis Mykolas pristato „Laiptų galerijoje“.

Paroda veiks iki vasario 23 dienos.

Maloniai kviečiame!

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 20 06 43.

Rimanto Plungės paroda „Asmeniškai“ yra nuosekli autoriaus nagrinėjamų temų tąsa – tapatumo (tame tarpe ir vietos tapatumo), erdvės įvaldymo strategijų (erdvės pavertimo vieta) bei ekosisteminių kontekstų analizė. Aplinka (natūra ir kultūra) autoriaus kūryboje yra traktuojama kaip vientisa ekosistema, kurioje kartu pasireiškia fiziniai, socialiniai, kultūriniai bei komunikaciniai kontekstai. Rimanto Plungės fotografijos akivaizdžiai skiriasi nuo jo tapybos bei koliažų – jei jiems būdinga defragmentacija, tai fotokūriniai yra vientisi ir lakoniški. Kūriniuose dažniausiai yra atsisakoma efektų, vizualinė kalba yra nuskurdinama ir pateikiamas akimirkų fiksavimas įsiskverbiant į objektų prigimtį.

Paroda veiks iki vasario 1 dienos.

© 2012, http://www.etaplius.lt/

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 50 41 45.

„Aš manau, kad meilė savo kraštui proporcingai didėja didėjant žinioms apie tą kraštą. Dar visai neseniai apie Kelmę žinojau tik tiek, kad miestas pastatytas kelmuotoje vietovėje, nuo ko ir gavo Kelmės vardą, kad čia stovi dvi bažnyčios, dvaras bei malūnas… Noras didžiuotis šiuo miesteliu atsirado tuomet, kai ėmiau rinkti informaciją pirmajam piešiniui apie Kelmę. Istorijos, kurias sužinojau, mane maloniai nustebino ir suintrigavo…

Tuomet kilo noras papasakoti apie tai visiems.

Papasakoti padavimą apie Birutės kalną (Tytuvėnų r.) ir akmenyse paslėptus deimantus, apie Kelmės miestelio žydų maldas didžiausiam jų priešui, apie katalikų ir protestantų nesutarimus, pasibaigusius mirtinais akmenų užmėtymais, apie 1831 m. sukilimą, apie Kelmės dvariškių paslaptis, apie kertinius bažnyčios akmenis, apie Vytautą Didįjį ir pan. ir pan.“ – sako parodos autorius Andrius Seselskas.

Keli darbai iš A. Seselsko parodos „Kelmės Kodas“.

Paroda veiks iki vasario 1 dienos.

Maloniai kviečiame!

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 50 41 45.

Maloniai kviečiame!

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 50 41 45.

19 – osios Kalėdų miniatiūrų parodos programa:

- Tradicinės 19 – osios kalėdinių miniatiūrų parodos atidarymas ir nominacijų įteikimas už geriausius kūrinius „Laiptų galerijos“ 3 – o aukšto parodų salėje (parodoje pristatoma 49 autorių įvairia technika atlikti mažo formato darbai).

Lietuvos dailės klasikų miniatiūrų iš E. Armoškos kolekcijos parodos atidarymas didžiojoje salėje. Šią parodą galima pavadinti „Nuo Mstislavo Dobužinskio iki Stasio Eidrigevičiaus“, nes ji apjungia XX a. kūrėjus nuo šimtmečio pradžios (ankstyvieji parodos darbai datuojami 1911 m.) iki pabaigos (paskutiniai darbai 1981 m.) Ši paroda tarsi XX a. Lietuvos dailės istorijos knyga. Iš 21 parodoje regimų dailininkų, veik visus likimas buvo nubloškęs už Lietuvos ribų, tačiau visi jie tapo glaudžių ryšių tarp išeivijos ir Lietuvos puoselėtojais. Atgimimas sudarė galimybę jų kūriniams grįžti į Lietuvą, tik gaila, kad jų pačių jau nebėra mūsų tarpe, išskyrus neseniai 60-metį atšventusį, Varšuvoje gyvenantį ir kuriantį Stasį Eidrigevičių.

- Kalėdinės giesmės, atliekamos folkloro ansamblio „Salduvė“.
- Lietuvos dailės klasikų miniatiūrų iš E. Armoškos kolekcijos parodos atidarymas didžiojoje salėje.
- Vyrų vokalinio ansamblio „Quorum“ (Vilnius) koncertas.
- Kalėdinę nuotaiką padės sukurti tradiciškai lietuviškai papuošta eglė, žvakių šviesoje skambanti muzika, sušalusius šildys karštas vynas.

Bilieto kaina 5 Lt.
Pastaba: kalėdinės miniatiūrų parodos dalyviams įėjimas nemokamas.

Maloniai kviečiame!

Lietuvos dailės klasikų miniatiūrų iš E. Armoškos kolekcijos parodos eksponatai

Adomas Galdikas, „Kelionė“ (XX a. 6 dešimtmetis); Adomas Varnas, „Upės pakrančių likučiai“ (1965); Česlovas Kontrimas, „Kaime“ (1974); Česlovas Znamierovskis, „Kaimo peizažas“ (1958); Jonas Buračas, „Kaime“ (1943); Jonas Vaitys, „Etiudas II“ (XX a. 6 dešimtmetis); Leonas Katinas, „Bulviakasys“ (1947); Pranas Domšaitis, „Afrikietės“ (XX a. 3 dešimtmetis); Viktoras Vizgirda, „Vilnius Šv. Jokūbo bažnyčia“ (1941); Mstislavas Dobužinskis, „V. Eidukevičiaus portretas“ (1934); Vytautas Kasiulis, „Prekeiviai“ (1956); Stasys Eidrigevičius, „Ant podiumo“ (1981); Leonardas Kazokas, „A. Valeikos dukros portretas“ (1935).

19 – osios Kalėdinės miniatiūrų parodos eksponatai

Nuotraukos: Vilmantas Dambrauskas.

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 50 41 45.

Parodą pristatys Rygos Dailės akademijos dėstytoja, menotyrininkė Silvija Grosa. Parodos, skirtos Latvijos Nepriklausomybės dienai autorių ir visus susirinkusius sveikins folkloro ansamblis „Vaiguva“ (vad. D. Martinaitienė), vertėjaus Baltų centro vadovė Regina Kvašytė.

Rolandas Grosas (gim. 1955 m. Liepojoje) yra Rygos Dailės akademijos profesorius, Latvijos dailininkų sąjungos, Ispanijos akvarelistų asociacijos narys. Parodose dalyvauja nuo 1980 m, yra surengęs 9 personalines parodas Latvijoje, Lietuvoje ir Rusijoje, dalyvavo bendrose parodose Latvijoje, Danijoje, Bulgarijoje, Izraelyje, Prancūzijoje, Lietuvoje. Menininkas iliustruoja knygas, jo darbų turi muziejai bei kolekcininkai Latvijoje, Danijoje, Rusijoje.

Paroda veiks iki lapkričio 30 dienos.

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 50 41 45.

Maloniai kviečiame!

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 50 41 45.

Šventiniu šv. Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpiu „Laiptų galerija“ siūlo:

• senųjų metų palydas darbuotojų kolektyvams, otganizacijoms;
• nuotaikingas šventes vaikams.

Jūsų paslaugoms – šventiškai papuošta salė su didžiule egle, Kalėdų Senis, kalėdinės giesmės ir žaidimai su folkloro ansambliu „Salduvė“, garsių menininkų kalėdinių miniatiūrų paroda.

daugiau informacijos…

„Trečioji karta“ – tai grupė menininkų, 1998 metais baigusių Šiaulių universiteto Dailės fakulteto tapybos magistrantūrą. Kursui vadovavo prof. Vincentas Gečas. Pasibaigus studijoms, visi šešeri liko ištikimi kūrybai.

Dabar, praėjus trylikai su puse metų, vėl susitinka, eksponuodami paskutiniuosius savo kūrinius kartu su savo mokytoju. Pažįstantiems jų kūrybą turėtų būti įdomu, kaip pasikeitė dailininkų mąstysena, stilius, ar liko ištikimi tapybai, kuri XX a. pabaigoje daugeliui atrodė mirusi. Kaip derės vienoje ekspozicijoje ganėtinai skirtingos išraiškos kūrėjai?

Kodėl „Trečioji karta“? Na, visų pirma – tai trečia tapybos magistrantų karta Šiaulių universitete. Trečias brolis visada kvailas ir nereikalingas…. Ir tik trečios kartos inteligentas yra tikras.“ – parodos kuratorius Kornelijus Užuotas.

Paroda veiks iki lapkričio 17 dienos.

Autorių darbai: „Egipto mergaitė“ (V. Vasiliauskaitė), „Paskutinė vakarienė“ (M. Norbutaitė), „Vandenyje“ (R.Garalevičius).

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 50 41 45.

Parodoje pristatoma janoniečių menininkų (buvusių J.Janonio gimnazijos mokytojų ir mokinių – G. Bagdonavičiaus, V. Rimkaus, A. Krištopaitčio, A. Visockio, V. Dambrausko ir kt.) kūryba. 3 – ojo aukšto parodų salėje atidaroma dailės studijos „Koloritas“ darbų paroda „Keturių elementų grafinis pasiansas“.

Parodos „Svajone surišiu jausmus…“ bei „Keturių elementų grafinis pasiansas“ veiks iki lapkričio 2 dienos.

Norėdami išdidinti nuotrauką, spustelkite ant jos.

Asmeninio archyvo nuotraukos.

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 50 41 45.

Jubiliejinėje A. Visockio parodoje taip pat savo tapybą rodo Viktorija Visockytė – tai dovana ir pasveikinimas tėčiui jo jubiliejaus proga. Antanas Visockis gimė 1941 metais, yra Šiaulių Universiteto tapybos katedros profesorius, Lietuvos Dailininkų sąjungos narys nuo 1974 m., surengė 17 personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Dailininkas pristato virš 20 akvarelių, sukurtų 1983 – 2011 metais. Viktorija Visockytė tėčio jubiliejui pateikia virš 10-ies aliejinės tapybos ir pastelės darbų, sukurtų 2006 – 2011 metais. Savo darbais ji teigia, kad tvirtai eina tėvų dailininkų ir dailės pedagogų pėdomis.

Paroda „Tapybinis duetas“ veiks iki spalio 12 dienos.

Kairėje: Antanas Visockis, dešinėje: Viktorija Visockytė.

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 50 41 45.

Parodos kuratorė – dailės mokytoja Marytė Ruzgytė.

Paroda veiks iki spalio 13 dienos.

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 50 41 45.

Bilieto kaina: 5, – Lt.

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 50 41 45.

Prasminga, kad paroda, kur knyga užima pagrindinę vietą, prasideda Mokslo ir žinių dienos mėnesį. Šešiuose tapybos darbuose jaunoji kūrėja vaizduoja knygą – „pagrindinį informacijos ženklą, bet nepagrįstai „nurašomą“ kaip pasenusį mūsų amžiui informacijos kanalą“. Menininkė perteikia savo mintis apie padėtį, kurią mato aplink save: visuomenė persotinta „nefiltruota“ informacija. Tačiau jaunoji tapytoja neteisia, jos tikslas – „parodyti esamą padėtį kaip faktą, be aliuzijos į gėrį ar į blogį“. Autorės darbuose – pasimetimas ir nepasitikėjimas: kiek ir kokios reikia informacijos? Ar viskas, ką išgirstame ar pamatome yra blogai? Todėl ji ir vaizduoja savo būseną „kaip tam persotintam druskos tirpale, – yra faktas, kad druskos vandenyje perdėta, tačiau vanduo švarus, skaidrus ir nieko nesimato, kol jo nepajudinsi, nesupurtysi“.

Paroda „Prisotintas druskos tirpalas“ trečiajame galerijos aukšte veiks iki rugsėjo 26 dienos.

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 50 41 45.

Šiaulių miestas mena 775 metų gyvavimo istoriją. Gaila, bet didžiausią, stipriausią ir gražiausią šiaurės Lietuvos miestą nuolat griovė karai ir kitos negandos. Nedaug tėra išlikę mūsų miesto vaizdų, daugelį jų užfiksavo vokiečių kareiviai. Ruošdamiesi miesto gimtadieniui, iš privačių kolekcijų atrinkome 15 senųjų Šiaulių atvirukų, kur gatvės, namai, valstybiniai pastatai, užfiksuoti dar 1913 – 1933 metais. Menininkas Vilmantas Dambrauskas fotografavo tas pačias Šiaulių vietas šiandien, beveik po 100 metų. Taip gimė paroda „Saulės miestas. Rytojus prasidėjo vakar“. Šventinę parodą taip pat puoš miestelėnų ir miesto svečių, sutiktų pėsčiųjų bulvare, šypsenų nuotraukos.

Kiekvienas, atėjęs į parodą, ras savo Saulės miestą, kurio rytojus prasidėjo vakar…

Paroda „Saulės miestas. Rytojus prasidėjo vakar“ veiks iki rugsėjo 28 dienos.

© 2011, http://www.etaplius.lt/

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 50 41 45.

Š. m. rugpjūčio 8 – 18 d. Šiauliuose vyko antrasis tarptautinis grafikos pleneras, skirtas 775-ajam Šiaulių miesto jubiliejui. Jame dalyvavo 16 autorių iš Baltarusijos, Latvijos ir Lietuvos. Plenero idėjos autorius ir organizatorius Šiaulių universiteto dėstytojas, profesorius Vaidotas Janulis. Renginio metu sukurtus darbus šiauliečiai galės pamatyti parodoje „Šiauliai Saulės miestas – visada geras oras“.

Paroda „Šiauliai Saulės miestas – visada geras oras“ veiks iki rugsėjo 2 dienos.

Norėdami išdidinti nuotrauką, spustelkite ant jos.

Asmeninio archyvo nuotraukos.

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 50 41 45.

Plenere „Šiaulių Montmartro Respublika 2011“ rugpjūčio 3 – 6 dienomis 22 dailininkai iš Baltarusijos, Latvijos ir Lietuvos – Jurij Jakovenko, Rolands Gross, Andris Millers, Aldis Klavinš, Inta Klasone, Kęstutis Šiaulytis, Giedrė Riškutė, Vilius Šliuželis, Irena Šliuželienė, Ričardas Garbačiauskas, Vilmantas Dambrauskas ir kt. 3 dienas „Laiptų galerijos“ ir Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvare tapė, piešė, kūrė skulptūras ir meno objektus, kurie bus išeksponuoti trečiajame galerijos aukšte.

Paroda „Šiaulių Montmartro Respublika“ veiks rugsėjo 2 dienos.

Norėdami išdidinti nuotrauką, spustelkite ant jos.

Asmeninio archyvo nuotraukos.

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 50 41 45.

Jurijus Jakovenko gimė 1965 m. Primorės krašte, grafikos studijas baigė Minsko Valstybinėje menų akademijoje, šiuo metu gyvena ir dirba Minske. Menininkas surengė 35 personalines parodas Baltarusijoje, Ispanijoje, Olandijoje, Belgijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Švedijoje, Rusijoje ir kitose šalyse. Jo darbų yra Italijos, Vatikano, Švedijos, Ispanijos, Vokietijos, Lenkijos muziejuose, bibliotekose bei galerijose. Taip pat, J. Jakovenko yra Baltarusijos dailininkų sąjungos ir Švedijos grafikų sąjungos „Grafikens Hus“ narys, autorius už savo kūrybos darbus yra apdovanotas medaliais ir prizais Baltarusijoje ir užsienio šalyse.

Paroda „Alfabetas“ veiks iki rugsėjo 2 dienos.

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 50 41 45.

Jau tapo tradicija, kad kiekvieną vidurvasarį „Laiptų galerijoje“ vyksta parodos iš garsaus kolekcininko, Lietuvos kolekcininkų sąjungos prezidento, menų mecenato Edmundo Armoškos fondų. Šioje, jau ketvirtojoje, parodoje eksponuojami A. Galdiko, A. Savicko, R. Bičiūno, B. Uogintienės, A. Motiejūno, V. Karatajaus, J. Čeponio, Č. Znamierovskio, H. Čerapo, A. Petrašiūnaitės, L. Jankaus, A. Skačkausko ir kitų dailininkų XX a. antroje pusėje sukurti paveikslai. Kiekvienais metais paroda – vis kitokia. Šių metų ekspozicijos išskirtinis bruožas – garsaus rusų menininko Majaus Čuchlancevo, 1973 m. surengusio mūsų mieste didžiulę parodą, darbai. Parodos pavadinimas byloja apie laikmetį, kada buvo suskurti dauguma parodoje matomų paveikslų: 1960-aisiais, 1980-aisiais ir net 1990–aisiais.

Paroda „1Q80“ veiks iki liepos 30 dienos.

Asmeninio archyvo filmukas.

Norėdami išdidinti nuotrauką, spustelkite ant jos.

Asmeninio archyvo nuotraukos.

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 50 41 45.

Didžiojoje salėje pristatomos XIII vaikų ir jaunimo ekslibriso bienalė „Žary 2010“ (Lenkija). Bus eksponuojama 315 ekslibrisų iš 18 pasaulio valstybių. Darbų autoriai: 6-19 metų moksleiviai iš bendrojo lavinimo, vaikų ir jaunimo kūrybos centrų, dailės mokyklų. Parodą pristatys Žary viešosios bibliotekos direktorius Jan Wiktor Tyra.

Trečiojo aukšto parodų salėje atidaroma paroda „Ekslibris“, kurioje bus eksponuojama 80 ekslibrisų, kuriuos sukūrė moksleiviai iš Šiaulių, Panevėžio miesto ir rajono bei Mažeikių ugdymo įstaigų. Dominuoja linoleumo bei plastiko raižiniai, yra autorine technika sukurtų ekslibrisų.

Paroda „Ekslibris“ ir bienalė „Žary 2010“ veiks iki birželio 21 dienos.

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 50 41 45.

Kaip teigė vienas iš nuteistųjų visuomeninės organizacijos „Tikslas“ lyderių „Šia paroda mes norime parodyti visuomenei, kad mūsų šūkis „Esu ne tas, kas buvau – esu tas, kas būsiu“ nėra vien tuščia deklaracija. Mes norime parodyti, kad suklydęs žmogus taip pat gali kurti grožį, o grožis skatina gėrį. Norime orientuoti nuteistuosius į naują gyvenimą laisvėje. Tačiau tam reikia ne tik mūsų pastangų. Ne paslaptis, kad iš sovietmečio gūdumos išbridusi mūsų kalėjimų sistema vis dar neretai orientuota į žmogaus nubaudimą, pažeminimą. Lygtinio paleidimo sistema veikia neefektyviai. Juk išsivysčiusių šalių praktika rodo, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, o tiktai pakeitimas kardomosios priemonės švelnesne. Taip įpareigojant nuteistąjį laisvėje elgtis atsakingiau ir taip mažinant nusikalstamumą visoje šalyje. Mes taip pat jaučiame labai aiškų interesą, įvairių įkalinimo įstaigų, laikyti žmogų kuo ilgiau, taikant drausmines nuobaudas už tikrus ir tariamus prasižengimus. Juk nuo kiekvieno kalinio mokami pinigai įstaigai. Nors akivaizdu, kad laikyti kartą suklydusį žmogų kalėjime kuo ilgiau yra ne asmenybės pataisymas, o žlugdymas ir tai kainuoja daugiau valstybei.“

Nuteistųjų visuomeninės organizacijos „Tikslas“ atstovas taip pat tikino, kad skirtingai nuo dominuojančio stereotipo, jų organizacija dažniausiai skundžiasi ne materialinėmis laikymo sąlygomis, o siekia keisti sistemines ydas. Tačiau kalėjimo sąlygos tikrai yra labai prastos. Higienos normas palaikyti labai sunku, nes, pavyzdžiui, karštas vanduo yra vieną kartą per savaitę.

Parodos organizatorė socialinė pedagogė, valstiečių liaudininkų Šiaulių sąjungos aktyvistė Elona Jasinauskienė sakė, kad šiuo metu vykdo suaugusiųjų švietimo projektą „Locademia“ ir dirba su kaliniais Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Artimiausiu metu projektas galbūt prasidės ir Pravieniškėse. Projekto tikslas – burti nuteistuosius į neformalias savišvietos grupes ir gilinti jų žinias įvairiomis socialinėmis ir humanitarinėmis temomis, gerinti jų socialinius įgūdžius, skatinti pozityvų mąstymą. Pirmas pusmetis savanoriško darbo Šiaulių izoliatoriuje parodė, kad dalis nuteistųjų tikrai nori neformalaus švietimo užsiėmimų.

Elona Jasinauskienė pasidžiaugė, kad šių metų gegužės 21 dieną Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyrius kartu su ja ūkio aptarnavimo būrio nuteistiesiems surengs Šeimos dienos šventei paminėti renginį, kurio tema „Mano šeima – mano džiaugsmas“ bei Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-osios valdybos nuteistųjų meno kūrinių ir rankdarbių parodos „Esu ne tas, kas buvau – esu tas, kas būsiu“, skirtą Tėvo dienos progai, atidarymą.

Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos, antrosios valdybos nuteistųjų geriausius darbus atrinko šiauliečių komisija. Prizininkus apdovanojo projekto partnerio – „Naisių vasaros“ serialo – DVD diskais.

Paroda kitais metais numatoma demonstruoti ir LR Seimo rūmuose.

Paroda „Esu ne tas, kas buvau – esu tas, kas būsiu“ veiks iki birželio 15 dienos.

Norėdami išdidinti nuotrauką, spustelkite ant jos.

Nuotraukų bei straipsnio autorius.

Organizatoriai,
Tel.: (8 41 ) 50 41 45.

Galvojame, kad sunku būtų surasti žmogų, kuris nebūtų girdėjęs istorijos, tapusios legenda, apie 1000 origami gervių. Šią seną japonų legendą išpopuliarino Sadako Sasaki – mergaitė, gyvenusi Hirosimoje. Sadako, paveikta amerikiečių atominės bombos radiacijos, vos dvylikos metų susirgo leukemija, ir legenda apie 1000 išlankstytų gervelių jai suteikė vilties išgyventi. Bet… nors Sadako iš paskutiniųjų jėgų lankstė gerveles, tačiau savo mirties dieną jų tebuvo kiek daugiau nei 600… Mergaitės klasės draugai išlankstė likusias 365 gerveles ir palaidojo kartu su Sadako Sasaki visas 1000 gervelių. Buvo pasirūpinta, kad Hirosimoje būtų pastatytas paminklas iš visų jėgų už gyvenimą kovojusiai mergaitei.

Popierinė gervelė tapo taikos ir vilties simboliu. Fotografijų parodos „Sala Japonija“ metu origami gervelės primins neseną Japonijos tragediją. Taip pat, akcijos metu aukosime nuo stichijos nukentėjusiems japonų vaikams, todėl nuoširdžiai tikime, kad neliksite abejingi. Parodos atidarymo metu koncertuos Šiaulių 2-osios muzikos mokyklos smuikininkai, akcijoje dalyvaus studija „Svajokliai“.

Paroda „Sala Japonija“ veiks iki birželio 8 dienos.

Asmeninio archyvo filmukas.

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 50 41 45.

S. Povilaitis gimė 1948 m. Kaune. Nuo 1989 m. yra Lietuvos menininkų sąjungos narys. Svarbiausi darbų ciklai: „Iš arklių gyvenimo“, „Niujorko veidai“, „Juozas Miltinis“ bei „Stasys Eidrigevičius“. Menininkas surengė nemažai personalinių parodų Lietuvoje, vieną – Lenkijoje, grupinėse parodose dalyvavo Čekijoje, Danijoje, Irake, Latvijoje, Rusijoje, Šveicarijoje. Menininko kūryba dažnai spausdinama įvairiuose Lietuvos bei užsienio leidiniuose. 2002 m. Stasys Povilaitis išleido knygą „Fotografijos“, 2010 m. – „Aberacijos“, o 2008 m. tapo konkurso „Lietuvos spaudos fotografija“ tema „Pramogos“ nugalėtoju. Naujausias jo kūrinys – fotoalbumas „Arkliai“.

Anot kritikų, Stasys Povilaitis savo darbais suteikia žiūrovui galimybę kitaip pamatyti nuo senovės lietuvių mylimą, branginamą gyvulį ir jo aplinką. Autorius moko išgyventi kiekvienam, atrodo, taip gerai pažįstamas, bet jo fotografijose visiškai kitoniškas, arklių pasaulio nuotaikas – begalinio švelnumo, o kartais gal – žiaurumo, laikinumo žaismą.

Paroda „Tik arkliai“ veiks iki gegužės 27 dienos.

Norėdami išdidinti nuotrauką, spustelkite ant jos.

Žydruno Budzinausko ir Rinat Tarzumanov nuotraukos.

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 50 41 45.

Septintojo – aštuntojo dešimtmečio sandūroje Šiaulius sudrebino po Vilniaus dailės akademijos studijų į miestą atvykę dailininkai E. Juchnevičius, S. Prancuitis ir R. Trušys – dailės gyvenimas mieste suaktyvėjo, įgavo naujų formų, parodos prasidėjo netradicinėse erdvėse: geležinkelio stotyje, parduotuvėse. Ne visus darbus šiems dailininkams buvo leidžiama rodyti, buvo tramdomi jų ieškojimai dailės srityje. Todėl parodos organizatoriams atrodo, kad šiuos autorius tinka apibūdinti žodžiu „sukaustyti“.

E. Juchnevičius gimė 1942 m. Vanaginės kaime, Kelmės rajone, 1968 m. baigė Vilniaus Dailės institutą. Kuria estampus, ekslibrisus, instaliacijas, kuriuos atlieka linoraižinio, oforto ir kitomis technikomis, tapo. 1985 m. Pabaltijo grafikos trienalės laureatas, 2010 m. apdovanotas Vyriausybine premija.

S. Prancuitis gimė 1946 m. Joniškio rajone, 1974 m. baigė Vilniaus Dailės institutą, kur tapybą dėstė A. Petrulis, S. Džiaugštas, J. Švažas. Yra sukūręs asambliažų, grafikos, monumentaliosios tapybos darbų.

R. Trušys gimė 1941 m. Pasvalio rajone, 1966 m. baigė Vilniaus Dailės institutą, kur tapybą dėstė J. Švažas. Nuo 1966 m. dalyvauja miesto, respublikinėse, tarptautinėse parodose, dirba tapybos, skulptūros, monumentaliosios dailės srityse.

Paroda „Sukaustyti latrai“ veiks iki gegužės 19 dienos.

Norėdami išdidinti nuotrauką, spustelkite ant jos.

Asmeninio archyvo nuotraukos.

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 50 41 45.

Tai ir peizažai, ir portretai, ir abstrakcijos, jau tapę lietuvių tapybos mokyklos klasika, kurioje ant pasaulinės dailės pamatų lietuviški ieškojimai. Ši paroda išskirtinė ne tik tuo, kad joje eksponuojama tiek daug įvairių kartų ir stilistikų Lietuvos menininkų paveikslų, bet ir tuo, kad paroda vientisa savo esme.

Paroda „Paprasta pilnatvė“ veiks iki balandžio 28 dienos.

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 50 41 45.