Šventė „Atvažiuoja žolynai“ subūrė žemaičius ir aukštaičius

Šiaulių miesto kultūros centre šeštadienį, Jurginių išvakarėse, įvyko tryliktoji folkloro šventė
„Atvažiuoja žolynai“, kurią tradiciškai organizuoja Šiaulių miesto kultūros centras „Laiptų galerija“
ir folkloro ansamblis „Salduvė“.
„Šventė „Atvažiuoja žolynai“ vyksta kas antri metai. Renginio tikslas – skatinti ir ugdyti
domėjimąsi tradiciniu Šiaulių krašto folkloru, pateikti jo įvairovę, supažindinti Šiaulių regiono
gyventojus su skirtingų Lietuvos etnografinių regionų tarmėmis, dainomis, šokiais, instrumentine
muzika, tautiniais kostiumais, muzikos instrumentais, bei skatinti bendradarbiavimą tarp folkloro
ansamblių, jų narių bendruomeniškumą, kūrybiškumą ir saviraišką. Šiais metais pristatome
aukštaičių ir žemaičių folkloro įvairovę“, – sako vienas iš organizatorių Darius Daknys.
Koncertavo šeši folkloro ansambliai iš Aukštaitijos ir Žemaitijos: Taduja“ iš Kelmės, „Platelē“ iš
Platelių, „Siaudela“ iš Biržų, „Spigėns“ iš Telšių, „Kupars“ iš Joniškio ir „Salduvė“ iš Šiaulių
Osvaldo Gerbenio vadovaujamas folkloro ansamblis „Taduja“ – „Aukso paukštės“ nominantai,
dalyvauja respublikinėse ir Pasaulio lietuvių dainų šventėse, tarptautiniuose festivaliuose,
reprezentuoja Kelmės kraštą užsienio šalyse. „Taduja“ išleido keletą žemaitiškų dainų ir šokių
kompaktinių plokštelių. Šventėje „Atvažiuoja žolynai“ ansamblis dalyvavo antrą kartą.
„Paprasti, bet ne prasti… gyvi, judrūs – kaip spigins – kaip spirgas keptuvėje“, – folkloro ansamblį
„Spigėns“ apibūdino vadovė Diana Bomblauskienė. Jautriai skambėjo jų atliekamos tęstinės
žemaitiškos dainos, o jaunieji šokėjai“ taip „užspirgino“, kad salėje ilgai nenutilo plojimai
Alionos ir Aivaro Alminų vadovaujami „Platelē“ pateikė nepaprastai gražių žemaitiškų šokių ir
dainų, įtaigiai pasakojo apie Platelių ežero atsiradimą, savo krašto gražumą, žemaičių išskirtinumą.
Plateliškiai renka savo krašto dainas, užrašinėja ir mokosi jas dainuoti, ypač saugo vyrų dainavimo
tradiciją.
Aukštaitiškos muzikos grožį atskleidė Ritos Kipšaitės-Balčiūnienės vadovaujamas „Kupars“ iš
Joniškio, neseniai išleidęs savo krašto dainų knygą. Šio ansamblio muzikantai groja tradiciniais,
šiauliečio meistro Alberto Martinaičio pagamintais instrumentais: kanklėmis, lumzdeliais,
skudučiais, ragais, basetle, būgnu.
Jūratės Garnelienės suburtas ansamblis „Siaudela“ didžiuojasi, kad Biržų kraštas išsiskiria unikaliu
paveldu – sutartinėmis. Stipriausią įspūdį paliko jų atliekamos dvejinės, trejinės ir keturinės
sutartinės. Klausytojai išgirdo ir instrumentinių sutartinių. Ansamblis groja lumzdeliais, skudučiais,
daudytėmis, armonika, basetle, kanklėmis ir kitais instrumentais. Kai kurie instrumentai taip pat
pagaminti A. Martinaičio.
Gausiausias ir brandžiausias dalyvis – šventės šeimininkai, Šiaulių miesto kultūros centro folkloro
ansamblis „Salduvė“, vadovaujamas Dariaus Daknio. Per kelis veiklos dešimtmečius „Salduvė“
sukrovė garbingą kraitį: daugybė festivalių, konkursų, koncertų, apdovanojimų, išleisti muzikiniai
albumai, už puikius kūrybinius pasiekimus paskirta „Aukso paukštė“.Po renginio ansambliai
dalyvavo vakaronėje, kurioje turėjo progos pasimokyti savo kraštui būdingų šokių, tarpusavyje
pabendrauti ir kartu padainuoti.
Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba, Šiaulių miesto savivaldybė.

Dariaus Ančerevičiaus nuotr.

1. „Salduvė“(vad. D. Daknys). Šiauliai.
2. „Taduja“(vad. O. Gerbenis). Kelmė.
3. „Siaudela“(vad. Jūratė Garnelienė). Biržai.
4. „Kupars“ (vad. Rita Kipšaitė-Balčiūnienė). Joniškis.
5. „Spigėns“ (vad. Diana Bomblauskienė). Telšiai.
6. „Platelē“ (vad. Aliona ir Aivaras Alminai). Plateliai.
   
   Daugiau informacijos:

https://www.facebook.com/media/set/?vanity=LaiptuGalerija&set=a.794245615660128