Leono Katino (1907-1984) kūrybos darbų parodos atidarymas

LEONAS KATINAS (1907 – 1984)

Liepos 4 d. Laiptų galerijoje – Leono Katino (1907-1984) kūryba – tapyba, akvarelė, piešiniai. Darbai – iš privačių Ramunės ir Antano Zabulių bei Violetos ir Dariaus Jurgaičių kolekcijų.

Dailininkas, tapytojas. Gimė 1907 m. Ampolyje (Utenos r.). Mirė 1984 m. Vilniuje. Tapytojo Lino Leono Katino tėvas. 1933–1935 m. mokėsi Kauno meno mokykloje. 1941–1945 m. Šiaulių dramos teatro aktorius. 1948 m. baigęs Vilniaus dailės institutą iki 1973 m. dėstė jame (docentas – 1969). Nuo 1932 m. dalyvavo parodose.

Ankstyvojo laikotarpio Leono Katino tapyba (portretai, peizažai, teminės kompozicijos) turi akademizmo bruožų. 7 dešimtmečio kūriniai laisvesnio piešinio, apibendrintų formų; 8–9 dešimtmečio kūriniai maksimaliai abstrahuoti, būdinga lokalios spalvų dėmės, keliasluoksnė faktūra, ekspresyvūs potėpiai, dekoratyvumas. Šio laikotarpio kūryboje gausu filosofiškų kompozicijų teatro tema, jose dramatišku koloritu perteikiamas žmogaus būties tragiškumas.

„Sunku šiandien pasakyti, kodėl vėlyvojoje kūryboje Katinas atsisakė tradicionalizmo ir kodėl jo tapyboje užvirė toks aistringas konfliktas tarp meno ir gyvenimo, realybės ir vaizduotės. Kad ir kokia buvo ankšta gyvenimo erdvė, kurioje menininkas kūrė, ir kad ir kiek nedaug jis būtų galėjęs pažinti šiuolaikinio meno procesus, galiausiai į jo kūrybinį palikimą žvelgiama iš platesnės perspektyvos. Ir nors Leono Katino vėlyviems paveikslams sunku surasti analogų šiuolaikiniame mene, bet jie atrodo stebėtinai nūdieniški“.

Raminta Jurėnaitė