Vaido Geriko fotografijų paroda „Gyvenimas prie malkomis kūrenamos krosnies”

2017 m. balandžio 21 d. (penktadienį) 18 val. „Laiptų galerijoje“ (Žemaitės g. 83) atidaroma Vaido Geriko fotografijų paroda „Gyvenimas prie malkomis kūrenamos krosnies”.

VAIDAS GERIKAS – fotografas
Savo fotografijų ciklu (20 fotografijų) autorius pasakoja apie kartą, kuri per kelis dešimtmečius tapo reikšmingų kultūrinių ir politinių permainų liudininkais. Vaido Geriko tikslas – užfiksuoti atskirus žmones, asmenybes, kurios formavo Lietuvą iššūkių ir perversmų metais .
Kiekviena istorija, kurią girdėjo dirbdamas fotografas, kiekvienas žmogus kurį jis fotografavo – tarsi atspindys atskiros kovos, kurią jis turėjo išgyventi. Pradėdamas šį darbą senolių namuose, jų aplinkoje, Vaidotas labai džiaugėsi sumanymu. Net nenumatė, kad prasidės ilga dvasinė kelionė, nes kiekvienas fotografuotas žmogus turėjo savo nepaprastą gyvenimo istoriją ir patirtį. Šis dramatiškas projektas pakeitė fotografo santykį su praeitimi, tad jis tikisi, kad jos fotografijos kažkaip pakeis ir žiūrovų požiūrį bei santykį .
„Šie žmonės pragyveno karą, pokarį, praėjo gulagus, sibirus, bet vis tiek sugebėjo išlikti žmonėmis, išlaikyti vidinę ramybę, atsispindinčią veiduose. Ne aš kūriau jų portretus, aš tik spustelėjau mygtuką“, – sakė fotografijų autorius.
Dauguma iš fotografijose žvelgiančių žmonių jau išėję Amžinojo poilsio. Daugelis iš jų – garsūs savo profesija, darbu, išmintimi žmonės, Žagarės šviesuoliai. Užfiksuoti savo namuose ar prie pačių rankomis sodintų medžių, daugybę metų zulinto pietų ar darbo stalo, ant lovos, prie krosnies su nušveistais puodais ar prie seno namo, jie tampa nemirtingi. Daugybė ženklų, simbolių, daiktų sukuria neatskiriamumo pojūtį.
P.S. Iš Žagarės kilęs fotografas Vaidas Gerikas šiuo metu gyvena Anglijoje. Ten išvyko 2001 metais, baigęs muzikos pedagogikos studijas Rokiškio kultūros mokykloje, vėliau – chorvedybą Klaipėdos universitete. Emigracijoje jaunas vyras aktyviai įsijungė į labdaringą veiklą, muzikinį vietos gyvenimą, prisiminė ir savo pomėgį – fotografiją, kuri jam atvėrė kelią į Anglijos žurnalus.
Kaip pasakoja V.Gerikas, „fotografija pradėjau domėtis 12 metų, fotografavau savo pirmuoju fotoaparatu „Smena 8M“ dvikojus bei keturkojus savo šeimos narius. Profesionaliai pradėjau fotografuoti 2008 m., kai automobilių žurnalo „Japanese Performance“ redaktorius, atsitiktinai pamatęs mano darbus, pakvietė fotografuoti automobilių žurnalo straipsniams. Tokia buvo komercinės fotografijos karjeros pradžia. Teko fotografuoti ir vestuves, ir individualias šeimos fotosesijas. Prieš trejus metus, palikęs specialiosios pedagogikos darbą, prisiverčiau surizikuoti ir užsiimti tik fotografija. Per fotografinės karjeros istoriją darėsi vis aiškiau, kad mane labiausiai domina žmonių portretai, nes taip turiu galimybę geriau žmones pažinti, išgirsti jų gyvenimo istoriją“.
VALDAS BALČIŪNAS – verslininkas iš Žagarės, siekiantis atgaivinti miestelio žydų atmintį, 2015 m. jam suteiktas Tolerancijos žmogaus titulas.
Valdas Balčiūnas – žmogus, kurį iš Žagarės kilusių žydų palikuonys pasirinko padėjėju, ieškant tiltų tarp dabartinių jų namų ir tėviškės, iš kurios Antrasis pasaulinis karas ir holokaustas išvarė jų protėvius. Nors pirmasis V.Balčiūno veiklos atspindys – Žagarės Naryškino parke įamžintas čia išžudytų žydų atminimas. Nuo tada kasmet į šį Šiaurės Lietuvos miestelį atvažiuoja litvakai ir jų palikuonys.Ypač daug jų apsilankė 2015 m.rudenį Žagarėje vykusiose pirmosiose Žydų kultūros dienose, kai surengta parodų, plenerų, kino filmų peržiūrų, koncertų. Visi šie renginiai siekė priminti apie tai, kas daugelį metų buvo užmiršta: kad prieš Antrąjį pasaulinį karą Žagarėje gyveno daugybė žydų.
„Istoriniai duomenys rodo, kad iki Antrojo pasaulinio karto lietuviai ir kitų kultūrų žmonės puikiai jautėsi daugiakultūrinėje aplinkoje – puikiai sugyveno Žagarėje. Tai mane ir skatino domėtis, atnaujinti ryšius ir skatinti bendrauti tą buvusių „žagariečių“ bendruomenę“, – sakė 2015 metų Tolerancijos žmogaus vardą pelnęs V.Balčiūnas.

Pernai gimusioje filmuotoje medžiagoje, tilpusioje į filmą „Žagariečių kultūros židinys – kultūros namai 1946 – 2016 metais” kultūrinio gyvenimo ištakas prisimena vietos metraštininkė, pedagogė Romualda Vaitkienė. Dar viena žagarietė – mokytoja Frida Šteinienė žada išleisti knygą apie Žagarę. „Laiptų galerija“ pakvietė buvusią mokytoją, Šiaulių žydų bendruomenės atstovę pasidalinti savo patirtimi bei prisiminimais.

Kultūrinių subtilybių bei istorijos kupina Žagarė 2015 metais oficialiai paskelbta Kultūros sostine. Miestelis garsėja savo tradiciniu Žagarės Vyšnių festivaliu, kai vyksta gausybė renginių, koncertų, parodų, projektų. Žagarėje gyvena apie 1700 gyventojų. Žagarė turi labai senas meno puoselėjimo tradicijas. Jau XIX a. pab. – XX a. pradžioje Žagarėje virė aktyvus kultūrinis gyvenimas, salės vos galėjo sutalpinti žiūrovus savo teatro premjerose ir klausytojus koncertuose.

Paroda veiks iki 2017 m. balandžio 26 d.

Maloniai kviečiame!
Organizatoriai,
8(41) 200 643